Šiaurės ministrų taryba ir Šiaurės taryba

 
Šiaurės ministrų taryba
Veikla
Šiaurės ministrų taryba (įsteigta 1971 m.) yra Šiaurės šalių tarpvyriausybinio bendradarbiavimo forumas. Šiaurės ministrų tarybos užduotis - užtikrinti geresnį Šiaurės šalių bendradarbiavimą, propaguoti šiaurietišką identitetą ir darbuotis Šiaurės šalių interesų labui.
 
Tarybai pamečiui pirmininkauja kiekviena iš penkių Šiaurės šalių. Už Šiaurės šalių bendradarbiavimą didžiausia atsakomybė tenka šalių ministrams pirmininkams, o bendradarbiavimo ministrai kartu su Šiaurės bendradarbiavimo komitetu yra atsakingi už praktinį darbo koordinavimą. Šiaurės šalių ministerijos dirba kartu svarstydamos klausimus, susijusius su darbo rinka, lyčių lygybe, kultūra, mokymu/švietimu, mokslu, energetika, žemės ūkiu/miškininkyste, aplinkosauga ir transportu.
 
Numatydami bendrus darbo tikslus, Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministrai pagrindinį dėmesį skyrė inovacijoms ir švietimui, gerovės politikai ir kultūrai, aplinkosaugai/taupiam išteklių panaudojimui ir bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir regionais.
 
Bendradarbiavimas
Šiaurės ministrų taryba aktyviai veikia bendradarbiaudama su kitomis šalimis ir regionais. Šiuo atveju pažymėtini vadinamieji kaimyniniai regionai, t.y. Lietuva, Latvija, Estija, Šiaurės vakarų Rusija ir Arkties regionai. Darbui šiame regione tenka 20% Šiaurės ministrų tarybos biudžeto.
 
Atstovybės užsienyje
1991 m. Šiaurės ministrų taryba įsteigė biurus Vilniuje (Lietuva), Rygoje (Latvija) ir Taline (Estija), 1995 m. Sankt Peterburge (Šiaurės vakarų Rusija), o 2006 m. Kaliningrade.

Šiaurės taryba
Veikla
Šiaurės taryba (įsteigta 1952 m.) yra Šiaurės šalių tarpparlamentinio bendradarbiavimo forumas. Šiaurės tarybos tikslas – remti ir plėtoti Šiaurės šalių bendradarbiavimą įstatymų leidybos, kultūros, viešojo transporto, aplinkosaugos, socialinės politikos ir ekonomikos srityse. Pastaraisiais metais šis bendradarbiavimas tapo platesnis ir apima taip pat užsienio politikos bei saugumo klausimus.
 
Šiaurės tarybą sudaro 87 nariai, kurie atstovauja penkioms Šiaurės šalims ir trims autonominiams regionams. Šiaurės tarybos nariai yra nacionalinių parlamentų nariai. Kiekvienos šalies parlamentarų delegacijos sudėtis atspindi nacionalinio parlamento partijų santykį. Tiesioginiai rinkimai į Šiaurės tarybą nerengiami.
 
Sesijos
Prezidiumo vadovaujama Šiaurės taryba nuo 1996 m. kasmet rengia eilines sesijas. Taryba taip pat rengia vadinamąsias temines sesijas, kurių metu išsamiau nagrinėjami įvairūs klausimai. Nuolatinį darbą politikos klausimais Šiaurės taryboje vykdo penki komitetai ir keturios politinės frakcijos: Socialdemokratų, Konservatorių, Centro ir Kairiųjų Socialistų/Žaliųjų frakcija.
 
Šiaurės ministrų taryba ir Šiaurės taryba
Šiaurės šalių institutai ir centrai
Kultūra ir menas
Vaikai ir jaunimas
Žiniasklaida ir komunikacija
  Šiaurės šalių žiniasklaidos ir komunikacijos tyrimų centras Nordicom
Šiaurės šalių žurnalistikos centras
Švietimas ir mokslas
  Šiaurės šalių mokslo taryba NordForsk
Šiaurės šalių vasaros universitetas
Pramonė, finansai, inovacijos
Regionų plėtra
Mobilumo informacijos tarnyba
Teisė
 

Šiaurės šalių naujienos

Kas mėnesį išeinantis elektroninis Šiaurės ministrų tarybos žurnalas, kiekvienas žurnalo numeris nagrinėja aktualiausius politikos klausimus Šiaurės šalyse (tik skandinavų kalbomis).
Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) bei autonominių regionų (Alandų ir Farerų salų bei Grenlandijos) spaudos, televizijos ir radijo stočių bei interneto žiniasklaidos sąvadas (anglų kalba).
Įdomiausių praėjusios savaitės naujienų, pasirodžiusių Šiaurės ministrų tarybos svetainėje www.norden.org, rinkinys (anglų kalba).
Kas mėnesį leidžiamas Šiaurės ministrų tarybos elektroninis informacinis biuletenis, rašantis apie Šiaurės Europos aktualijas ir naujienas. Biuletenis skirtas visų pirma tiems skaitytojams, kurie gyvena ne Šiaurės Europos regione (anglų kalba).