Lietuvoje išmetant maisto už milijonus, siūlo mokytis iš Šiaurės šalių: nuo bendruomenės šaldytuvo iki neįprasto restorano Kopenhagoje

2022/02/09

76 kilogramai per metus. Tokią krūvą maisto kasmet išmeta vidutinis Lietuvos gyventojas. Bendra jo vertė kiekvieną savaitę siekia beveik 4 mln. eurų, arba net 196 mln. eurų per metus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad maisto švaistymas ne tik smarkiai paplonina gyventojų pinigines, bet ir ženkliai prisideda prie aplinkos taršos.

Kauno technologijos universiteto daryto tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugiau maisto išmeta šeimos su vaikais, taip pat didmiesčių gyventojai ir didesnių pajamų namų ūkiai.

Tiesa, Eurobarometro atlikti duomenys atskleidė, kad tik 44 proc. Lietuvos gyventojų tiki, kad kiekvienas galime prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. Tuo tarpu taip manančių Švedijoje yra net 88 proc.

„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad maisto švaistymas yra smulkmena, liečianti tik konkretų namų ūkį. Deja, bet mūsų pasirinkimai parduotuvėje ar virtuvėje tiesiogiai atsiliepia aplinkai ir visam klimatui. Maisto pramonė yra viena didžiausių planetos teršėjų, o maisto atliekos iš namų ūkių sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.

Paskaičiuota, kad jeigu maisto atliekos būtų šalis, jos užimtų trečią vietą po Kinijos ir JAV pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, – pastebi Agnė Buraitytė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja.

Pasak jos, visame pasaulyje daugiausiai yra išmetama vaisių ir daržovių (apie 44 proc. atliekų), po jų seka žuvis ir jūros gėrybės (20 proc.)  bei miltiniai  gaminiai (19 proc.).

„Maisto švaistymo žalą supranta vis daugiau pasaulio valstybių, tačiau pagal sėkmingą kovą su šiuo reiškiniu ypač išsiskiria Šiaurės šalys. Neabejojame, kad jų patirtis bei sprendimai šioje srityje galėtų būti pritaikyti ir Lietuvoje.

Štai Kopenhagoje egzistuoja maisto dalijimosi iniciatyva „Free fridge“, kurios esmė  – visą parą veikiantis bendruomenės šaldytuvas, iš kurio imti maistą gali visi, kam jo reikia. Taip pat Danijos sostinėje veikusiame „Rub og Stub“ restorane savanoriai patiekalus gamino tik iš produktų, kurių vartojimo terminas artėją į pabaigą ir kuriuos parduotuvės ketina išmesti. Dabar jie dalinasi savo išmoktomis pamokomis su mokyklomis, restoranais ir bendruomenėmis “ – sako A.Buraitytė.

Detaliau apie šias ir kitas iniciatyvas galima bus išgirsti vasario 22 d. 16 val. vyksiančiame internetiniame renginyje „Maisto nešvaistymas: bendruomenės ir inovacijos“. Jį kartu su „Miesto laboratorija“ organizuoja Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Registruotis į nemokamą renginį galima čia.