Pagal šią programą NVO suprantamos kaip nesiekiančios pelno pilietinės organizacijos, kurių nekontroliuoja (ir nėra jų steigėjos) nei valstybės įstaigos, nei privačios verslo įmonės – jų struktūra yra atvira ir organizuota pagal demokratijos principus.

Kas gali teikti paraiškas?

Baltijos ir Šiaurės šalių nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rėmimo programai teikiamuose projektuose turi dalyvauti partneriai iš trijų ar daugiau Šiaurės–Baltijos regiono šalių (įskaitant ir paraišką teikiančios organizacijos šalį), iš kurių bent vienas partneris yra iš Šiaurės šalių ir bent vienas partneris iš Estijos, Latvijos ar Lietuvos. Palankiai bus vertinamos paraiškos, kuriose nurodyti daugiau nei trys partneriai.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Projekte turi būti numatytas Baltijos valstybių NVO institucinių gebėjimų stiprinimas, dalijimasis patirtimi ir žiniomis su Šiaurės šalių partneriais, rezultatų viešinimas visuomenėje, aktyviai įtraukiant žiniasklaidos priemones.
• Planuojant projektinę veiklą, būtina atsižvelgti, kad projektas padėtų stiprinti lyčių lygybę, numatant abiejų lyčių dalyvavimą įgyvendinant projektą, dalijantis atsakomybe ir pan. Projektuose turi atsispindėti vaikų ir jaunimo interesai ir požiūriai, be to, projektai turėtų sietis su Jungtinių tautų Darbotvarke iki 2030 m. bei prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo.
• Paraiškos teikėjai turi aiškiai nurodyti projekto trukmę, taip pat paaiškinti, ar vyko bendradarbiavimas tarp partnerių organizacijų ir ar planuojamas tolimesnis bendradarbiavimas (ilgiau nei vienerius metus). Nors Šiaurės ministrų taryba finansuoja projektus, kurie trunka vienerius metus, tačiau palankaus sprendimo priėmimui įtakos turi pateikti argumentai, kad teikiamas bendras projektas yra ilgalaikio bendradarbiavimo įrodymas.

Daugiau informacijos apie programą rasite paraiškų teikimo portale (anglų k.)  https://www.ncmgrants.org/

Veiklos sritys, kurioms teikiama pirmenybė

Sėkmingi projektai turėtų atspindėti Šiaurės šalių vizijos – Vision 2030 – strateginius prioritetus: žalias, konkurencingas ir socialiai darnus regionas.

Be Šiaurės šalių vizijos, 2026 m. kvietimas teikia pirmenybę projektams, skirtiems stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių visuomenių atsparumą:

• Pasirengimo krizėms ir civilinės saugos stiprinimas, įskaitant bendruomenių pasirengimą, veiklos tęstinumo planavimą ir pilietinės visuomenės bei valdžios institucijų koordinavimą.
• Psichologinio atsparumo stiprinimas, įskaitant kovą su dezinformacija, medijų ir informacinio raštingumo didinimą bei pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis stiprinimą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kurie:

• Įtraukia rusakalbes ir lenkakalbes mažumas, taip didindami įtrauktį, atsparumą ir prieigą prie patikimos informacijos.
• Remia veiklą regionuose, stiprindami vietos gebėjimus ir bendruomenių atsparumą.
• Skatina bendradarbiavimą su Ukrainos organizacijomis, pasinaudojant Ukrainos patirtimi krizių valdymo, atsparumo stiprinimo ir svarbiausių valstybės funkcijų tęstinumo užtikrinimo srityse. Ukrainos geroji praktika ir patirtis turėtų būti aktyviai integruojama per žinių mainus ir bendras veiklas.
• Skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą, įtraukiant NVO, savivaldybes, valstybines institucijas ir privačius subjektus, užtikrinant visapusišką ir tvarų požiūrį į atsparumo stiprinimą.

Projektai turėtų būti aiškiai susiję su ilgalaikiu visuomenės atsparumu ir gebėjimu pasiekti ilgalaikių rezultatų po projekto įgyvendinimo pabaigos.

Galutinį sprendimą dėl rėmimo lemia bendra paraiškos kokybė, todėl projektai, net jei jie ir numato veiklą ne iš prioritetinių sričių, taip pat gali būti priimti svarstymui.

Finansavimas

Projektams skirtas finansavimas siekia nuo  7 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma projektui gali siekti iki 25 tūkst. eurų. Gavus finansavimą, po sutarties pasirašymo išmokama 85 proc. paramos, likusi suma – po patvirtintos ataskaitos.

Dalinis finansavimas (kofinansavimas) gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl projekto finansavimo. Dalinis finansavimas gali būti tik piniginėmis lėšomis, kurias įneša arba pats pareiškėjas, arba jos patenka iš kitų šaltinių: organizacijos, partnerio, donorų, valdžios institucijų. Šios lėšos yra naudojamos projekto veikloms finansuoti jo įgyvendinimo laikotarpiu. Indėlis natūra, pavyzdžiui, organizacijos patalpų ar biuro įrangos naudojimas, darbuotojų darbo laikas, nėra dalinis finansavimas.

Projektui skirtomis lėšomis negalima finansuoti organizacijos kasdieninės veiklos ar administracinių išlaidų, nesusijusių su projektu, taip pat negalima finansuoti kitų organizacijų projektų. Šiomis lėšomis negalima finansuoti infrastruktūrinių projektų, t.y., įsigyti informacinių technologijų įrangos ar padengti statybos, patalpų įsigijimo išlaidų.

Prašome atkreipti dėmesį, kad projektui privalomas nepriklausomas auditas. Nepriklausomo audito išlaidos turi būti įtrauktos į biudžetą ir apskaitytos galutinės ataskaitos finansinėse ataskaitose. Daugiau informacijos: Conclusion: How to prepare a final report on your Nordic project | Nordic cooperation

Projektų įgyvendinimo laikotarpis: ne ilgiau nei vieneri metai.

Paraiškos teikimas

Paraiškos priimamos tik internetu  https://www.ncmgrants.org/ svetainėje.

Atidžiai perskaitykite paramos gavimo gaires (angl. grant guidelines), instrukcijas (angl. instructions) bei pagalbos skiltį (angl. help), ypač jei  paraišką teikiate pirmą kartą.

Kartu su paraiška prašome prisegti šiuos nuskenuotus dokumentus:

• Detalią projekto sąmatą;
• Projekto veiklų grafiką;
• Sutikimą(-us) iš partnerio(-ų) dalyvauti projekte, aprašant jų vaidmenį ir indėlį.

Sprendimasi dėl finansavimo priimami ne vėliau kaip per 6 savaites nuo paraiškų teikimo termino pabaigos.

Veiklos bei finansinė ataskaitos anglų kalba per 30 dienų nuo projekto pabaigos pateikiamos programos tinklapyje pagal numatytą formą kartu su nuskenuotų finansinių dokumentų kopijomis.