NordEd

2021/01/26

Projekto trukmė

01.01.2021- 30.06.2022

Bendra informacija apie projektą

Lietuvoje švietimas tarp politinės darbotvarkės prioritetų, visos pagrindinės partijos reiškia norą reformuoti ir stiprinti Lietuvos švietimo sistemą. Šiaurės šalių regionas pasaulyje garsėja savo geru švietimu, tačiau, ar būdami kaimynais, žinome pakankamai apie jį? Kas vienija ir skiria Šiaurės šalis švietime ir, ko Šiaurės – Baltijos valstybės gali pasimokyti vienos iš kitų, kuriant geresnį švietimą rytdienai?

Dabartiniais neapibrėžtumo, iššūkių ir apribojimų, susijusių su „Covid-19“, laikais, švietimo sektorius susiduria su naujais iššūkiais ir turi pertvarkyti mokymo ir mokymosi procesą.

Projekto tikslai

„NordEd“ projekto tikslas – sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, palengvinant politikos formuotojų ir platesnės visuomenės diskusijas aktualiomis švietimo temomis, pateikiant geriausią Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo patirtį ir remiant novatoriškų švietimo iniciatyvų plėtrą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Be to, projekto tikslas – informuoti plačią Lietuvos visuomenę apie naujausias Šiaurės šalių švietimo tendencijas, sprendimusir geriausias praktikas.

„NordEd“ siekia suartinti Šiaurės ir Baltijos šalių regioną, padaryti jį stipresnį ir konkurencingesnį – švietimas, mokslas ir novatoriškos technologijos bus svarbios užtikrinant tvarų ekonomikos augimą. Projektu siekiama skleisti žinias ir naujausius šios srities tyrimus bei pakviesti Šiaurės šalių veikėjus prisijungti prie sparčiai besivystančios „EdTech“ bendruomenės projektų Baltijos šalyse.

Projektas padės politikos formuotojams priimti geresnius sprendimus kuriant ilgalaikę švietimo strategiją Lietuvoje ir visame Šiaurės ir Baltijos regione. Projektas taip pat padės pagerinti viso sektoriaus valdymą ir suteikti jauniems žmonėms galimybę pareikšti savo nuomonę ir pasiūlymus dėl būsimo švietimo.

Projektas pristatys geriausius Šiaurės šalių sprendimus, praktiką ir naujausius tyrimus. Aktualios projekto temos atitinka Šiaurės šalių švietimo ir mokslinių tyrimų programos strateginius prioritetus.

Projektu siekiama stiprinti Šiaurės šalių gerovės modelį, kuriame visi turi galimybę įgyti išsilavinimą, siekti sėkmės darbiniame gyvenime ar užsiimti verslu. Kaip teigiama Suomijos pirmininkavimo Šiaurės ministrų tarybai programoje, švietimas, mokslas ir novatoriškos technologijos bus svarbiausios sritys kuriant naują tvarų ekonomikos augimą.

Projekto veiklos

  1. Konferencijų sesija 2021 m. gegužės 3–6 d. Pirmoji internetinė hibridinė konferencija bus sutelkta į Šiaurės šalių švietimo modelį, mokytojo profesiją ir naujoves švietimo sektoriuje. Ši konferencija suteiks progą diskusijoms tarp akademinės bendruomenės, politikos formuotojų ir švietimo praktikų. Norima keistis gerąja patirtimi, kurti naujus tinklus ir tolesnio bendradarbiavimo idėjas. Išsamesnę preliminarią gegužės 3-6 d. programą rasite žemiau.
  2. Antroji konferencija planuojama 2021 m. rudenį (laikas bus patikslintas). Didžiausias dėmesys bus skiriamas profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, jaunimui, sportui ir psichinei sveikatai.
  3. Mokymai Lietuvos švietimo politikos formuotojams (politikams, nacionalinių ir vietos valdžios atstovams, mokyklų direktoriams ir kt.) su pakviestais Šiaurės šalių lektoriais apie strateginį švietimo valdymą, pagrįstą geriausia Šiaurės šalių patirtimi. Laikas: 2021 m. ruduo / 2022 m. pavasaris.
  4. NordEd konferencijas seks viešinimo kampanija – straipsnių ciklas Lietuvos žiniasklaidoje apie sėkmės istorijas, tiesas ir mitus apie Šiaurės šalių švietimą, geriausias praktikas.

Tikslinės grupės

1) Politikos formuotojai švietimo sektoriuje (politikai, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų atstovai, mokyklų vadovai ir kt.)

2) Plačioji visuomenė

Projekto partneriai

„NordEd“ iniciatyvą remia Šiaurės šalių ministrų taryba, ją įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje, taip pat Islandijos ambasada Suomijoje.

Žiniasklaidos partneris: www.15min.lt

„NordEd“ pavasario sesija: 2021 m. Gegužės 3-6 d.

Gegužės 3 d. Kokybiškas švietimas Šiaurės ir Baltijos šalių regione

13:00 – 13:30 Sveikinimo kalbos

  • 13:00 – 13:10 Šiaurės ministrų tarybos generalinė sekretorė Paula Lehtomaki
  • 13:10 – 13:20 Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė
  • 13:20 – 13:30 Suomijos švietimo ministras Jussi Saramo

13:30 – 14:15 Diskusija „Kas yra geras švietimas XXI amžiuje?“ 

Ana Perona-Fjeldstad, Europos Wergeland centro vykdančioji direktorė

Kontekstas: Kaip mes vertiname kokybę ir sėkmę švietime? Kaip švietimas turėtų atrodyti/ atrodys ateityje? Koks yra gero išsilavinimo tikslas? Koks yra mokyklos tikslas? Kas šiais laikais yra puiki švietimo sistema? Kaip rengiamos nacionalinės švietimo gairės? 

 

14:15 – 15:00 Diskusija: Šiaurės šalių švietimo modelis. Mitai ir tikrovė.

Casper Rongsted ir Anders Peter Nielsen „TEDx“ pranešėjai ir Šiaurietiško švietimo būdo pritaikymo mokyklose ekspertai

Kontekstas: Ar turime Šiaurės šalių švietimo modelį (-ius)? Proceso metu išmoktos pamokos. Šiaurės šalių mokyklos. Šiaurės šalių švietimo modelis. Į vaiką orientuotas požiūris ir pasitikėjimo skatinimas. Kaip Šiaurės šalims pavyko švietimą įtraukti į nacionalinę darbotvarkę? Retorika ir praktika, kas iš tikrųjų veikia? 

15:00 – 15:30      Pertrauka

15:30 – 16.15     Estijos švietimo sėkmės istorija 

Specialioji švietimo srities pasiuntinė Birgit Lao (Estijos Respublikos Švietimo ministerija)

Gunda Tire, Estijos PISA vadovė

KontekstasEstijos šuolis PISA, strateginiai žingsniai, kurių buvo imtasi sėkmingam švietimui, išmoktos arba patikrintos, pritaikytos ir įgyvendintos geriausios praktikos iš Suomijos / Šiaurės šalių, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo praktikos.  

16:15 – 17:15 Diskusija: Ko Šiaurės ir Baltijos šalys gali išmokti viena iš kitos bendrojo lavinimo srityje?

Kontekstas: Kokios mūsų regiono šalys gali mokytis viena iš kitos? Kur turėtume glaudžiau bendradarbiauti ir mokytis vieni iš kitų, užuot išradę dviračius? Visiems vienoda pradžia ir vienoda švietimo kokybė, geriausia patirtis užtikrinant kokybišką švietimą regioninėse mokyklose. 

Dalyviai:

Artūras Žukauskas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas

Ramūnas Skaudžius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras

Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras

Vilija Targamadzė, Lietuvos edukologė, švietimo specialistė

Gegužės 4 d. Mokytojas: atranka ir motyvacija

13:00 – 13:45  Kaip pritraukti geriausius studentus tapti mokytojais?

Kontekstas: Kaip ir kodėl  reikia motyvuoti geriausius studentus siekti mokytojo profesijos? Šiaurės šalių mokymas. Atrankos procesas. Lyčių lygybė tarp mokytojų. Mokytojo profesijos patrauklumas. Mokytojo poveikis kokybiškam švietimui. Pritraukimas ir prognozavimas. Kokiais būdais galima skatinti mokytojų pokyčius? 

Prof. Elaine Munthe, Stavangerio universiteto Švietimo žinių centro direktorė (Norvegija)

13:45 – 14:30 Palankiausios sąlygos mokytojui dirbti. Šiaurės šalių pamokos

Kontekstas: Šiaurės šalių mokymo kultūra, kokia yra palanki mokytojui darbo aplinka? Mentorystės programos, parama jauniems mokytojams, pasitikėjimas, didelis savarankiškumas darbe, kompetencijų ugdymas, nuolatinis mokymasis, bendradarbiavimas, bendravimas, smalsumas, kaip motyvuoti ir apdovanoti mokytojus. 
Pranešėjai: Švietimo ministerija, politikai. 

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45  Mokytojo profesija Lietuvoje. Kur mes esame ir kur norėtume būti?

Prof. Arūnas Poviliūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas

Prof. Lina Kaminskienė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos kanclerė

Kontekstas: situacijos apžvalga. Pagrindinės problemos ir galimi sprendimo būdai. Kokio mokytojo reikia Lietuvai?  

15:45 – 16:45 Kaip padaryti mokytojų profesiją patrauklesnę? (diskusija) 

Kontekstas: Kokias pamokas galime išmokti iš Šiaurės ir kitų Baltijos šalių. 

Dalyviai:

Sara Aškinytė, Moksleivių Sąjungos prezidentė

Snieguolė Bagočienė, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos mokytoja

Vaidotas Kalinas, Ukmergės švietimo pagalbos skyriaus vedėjas

Zane Oliņa, Latvijos nacionalinio projekto „Skola2030“ projekto vadovė

Gegužės 5 d.: Mokytojų rengimas

13:00 – 13:45 Mokytojų rengimas, Suomijos pavyzdys. 

Kontekstas„Tobulo mokytojo sukūrimas, mokytojų rengimas – Suomijos patirtis. Nuolatinis mokytojų mokymas darbo vietoje, siekiant atnaujinti ir tobulinti jų įgūdžius, kad jie atitiktų besikeičiančią aplinką ir reikalavimus. Universiteto ir mokyklos bendradarbiavimas, geros partnerystės, kaip pritraukti stiprius mokytojus į mokytojų rengimą, kuravimo programas.

  • Prof. Jari Lavonen, Helsinkio universiteto Švietimo skyrius.

 13:45 – 14: 30 Tyrimais pagrįstas mokytojų rengimas / mokytojų rengimo pritaikomumas 

Kontekstas: Kaip mokytojų rengimas prisitaiko prie dabarties iššūkių? 

Mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Skirtingi metodai / modeliai skirti padidinti mokytojų kvalifikacijos kėlimo kokybę ir tinkamumą; mokytojų kvalifikacijos kėlimo susiejimas su universitetų mokslinių tyrimų potencialu (Lietuvos Švietimo ministerijos prioritetas).  

Pranešėjai: Akademikaipolitikai  

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45 Lyčių lygybė švietimo sistemoje

Kontekstas: lyčių pusiausvyra  mokytojų ir mokyklos vadovybės tarpe. Lyčių lygybė rengiant mokytojus. Lyčių lygybės poveikis mokymo kokybei ir rezultatams.  

Åsa Fahlen, Švedijos Nacionalinės mokytojų sąjungos pirmininkė

15:45 – 16:45 Mokytojų rengimas Lietuvoje (Diskusija) 

KontekstasAkademinio mokymo teorija ir praktika. Kaip sumažinti atotrūkį ir patenkinti vaikų ir visos visuomenės poreikius. 

Dalyviai:

Doc. dr. Milda Brėdikytė – VDU Švietimo akademijos dėstytoja, dešimtmetį dirbo Suomijoje švietimos sistemoje

Mindaugas Vidugiris, Sertifikuotas Marshall Goldsmith koučeris, vidinės organizacijų kultūros formavimo, krizių valdymo ir asmeninio tobulėjimo ekspertas, „Masters of Calm“ ir „Whatansu“ organizatorius

Reda Vaivadaitė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokytoja

Vilma Bačkiutė, LR Prezidento patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupė

Gegužės 6 d.: Inovacijos švietimo srityje 

13:00 – 13:45 Nuotolinis mokymasis

Kontekstas: Pamokos, išmoktos iš Covid-19 pandemijos iššūkių. Kaip prisitaikymas prie kovos pakeitė švietimo modelį. Mokymasis internetu (E mokykla). Kas svarbu vaiko, studento požiūriui. 

Prof. Jarmo Viteli, akademikas, tyrėjas, Tamperės universiteto profesorius ir „Hypermedia Lab“ direktorius

13:45 – 14.30 Švietimo skaitmenizacija

Kontekstas: Ar skaitmeninimas yra galimybė sukurti efektyvesnę ir skaidresnę švietimo sistemą? Atviri duomenys. IT iššūkiai ir galimybės ugdyti, rasti pusiausvyrą, šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko asmenybei ir pažintiniams gebėjimams. 

Sanna Järvelä, Mokymosi ir švietimo technologijų tyrimų skyriaus (LET) vadovė ir LeaF tyrimų infrastruktūros direktorė Oulu universitete

 14:30 – 15:00 Pertrauka 

15:00 – 15:45 Inovatyvus švietimas: geriausios Šiaurės šalių praktikos

Kontekstas: Leisti ir suteikti vaikams galimybę mokyti jaunesnius vaikus? Inovacijų politika švietimo sektoriuje vyriausybės ir verslo lygmeniu, geriausios praktikos

Christine Antorini, LIFE švietimo centro direktorė (Danija)

15:45 – 16:30 LT EdTech sprendimai novatoriškam ugdymui 

Kontekstas: Lietuvos IT sprendimai nuotoliniam mokymuisi / EdTech   

  • Monika Katkutė, „TeachLeadTech“ vadovė

16:30- 16:45 Pertrauka 

16:45 – 17:45 Lietuvos inovacijų politika švietimo sektoriuje (Diskusija) 

Kontekstas: Lietuvos IT sprendimai nuotoliniam mokymuisi / „EdTech“, geriausi startuoliai / Vaikų leidimas mokyti jaunesnius vaikus? Svarba ir geriausi modeliai. IT iššūkiai ir galimybės ugdyti, rasti pusiausvyrą, Šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko asmenybei ir pažintiniams gebėjimams. „EdTech“ sprendimai mokykloms (formalusis švietimas) 

Dalyviai:

Eglė Markevičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrė

Tomas Gulbinas, Vilniaus miesto vicemeras

Märt Aro, Nordic EdTech Forum  https://www.nordicedtechforum.org/

Virgilijus Pupeikis, vaikų meninės studijos „Diemedis“ direktorius