NordEd

2021/01/26

Projekto trukmė

01.01.2021- 30.06.2022

Bendra informacija apie projektą

Dabartiniais neapibrėžtumo, iššūkių ir apribojimų, susijusių su „Covid-19“, laikais, švietimo sektorius susiduria su naujais iššūkiais ir turi pertvarkyti mokymo ir mokymosi procesą. Lietuvoje švietimo sektoriuje trūksta aiškios strategijos, švietimo politikos formavimo nuoseklumo, aiškios vizijos ir, žinoma, tinkamo sektoriaus finansavimo. Per didelės ir dažnai nebaigtos švietimo reformos lėmė nepakankamą pažangą gerinant švietimo kokybę šalyje.

Projektas yra aktualus, nes švietimas yra labai svarbi politinės darbotvarkės dalis po 2020 m. Seimo rinkimų Lietuvoje. Visos pagrindinės partijos reiškia norą reformuoti ir stiprinti Lietuvos švietimo sistemą, kuri, remiantis tarptautiniais vertinimais, susiduria su daugybe iššūkių.

Projekto tikslai

„NordEd“ projekto tikslas – sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, palengvinant politikos formuotojų ir platesnės visuomenės diskusijas aktualiomis švietimo temomis, pateikiant geriausią Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo patirtį ir remiant novatoriškų švietimo iniciatyvų plėtrą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Be to, projekto tikslas – informuoti plačią Lietuvos visuomenę apie naujausias Šiaurės šalių švietimo tendencijas, sprendimusir geriausias praktikas.

„NordEd“ siekia suartinti Šiaurės ir Baltijos šalių regioną, padaryti jį stipresnį ir konkurencingesnį – švietimas, mokslas ir novatoriškos technologijos bus svarbios užtikrinant tvarų ekonomikos augimą. Projektu siekiama skleisti žinias ir naujausius šios srities tyrimus bei pakviesti Šiaurės šalių veikėjus prisijungti prie sparčiai besivystančios „EdTech“ bendruomenės projektų Baltijos šalyse.

Projektas padės politikos formuotojams priimti geresnius sprendimus kuriant ilgalaikę švietimo strategiją Lietuvoje ir visame Šiaurės ir Baltijos regione. Projektas taip pat padės pagerinti viso sektoriaus valdymą ir suteikti jauniems žmonėms galimybę pareikšti savo nuomonę ir pasiūlymus dėl būsimo švietimo.

Projektas pristatys geriausius Šiaurės šalių sprendimus, praktiką ir naujausius tyrimus. Aktualios projekto temos atitinka Šiaurės šalių švietimo ir mokslinių tyrimų programos strateginius prioritetus.

Projektu siekiama stiprinti Šiaurės šalių gerovės modelį, kuriame visi turi galimybę įgyti išsilavinimą, siekti sėkmės darbiniame gyvenime ar užsiimti verslu. Kaip teigiama Suomijos pirmininkavimo Šiaurės ministrų tarybai programoje, švietimas, mokslas ir novatoriškos technologijos bus svarbiausios sritys kuriant naują tvarų ekonomikos augimą.

Projekto veiklos

  1. Konferencijų sesija 2021 m. gegužės 3–6 d. Pirmoji internetinė hibridinė konferencija bus sutelkta į Šiaurės šalių švietimo modelį, mokytojo profesiją ir naujoves švietimo sektoriuje. Ši konferencija suteiks progą diskusijoms tarp akademinės bendruomenės, politikos formuotojų ir švietimo praktikų. Norima keistis gerąja patirtimi, kurti naujus tinklus ir tolesnio bendradarbiavimo idėjas. Išsamesnę preliminarią gegužės 3-6 d. programą rasite žemiau.
  2. Antroji konferencija planuojama 2021 m. rudenį (laikas bus patikslintas). Didžiausias dėmesys bus skiriamas profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, jaunimui, sportui ir psichinei sveikatai.
  3. Mokymai Lietuvos švietimo politikos formuotojams (politikams, nacionalinių ir vietos valdžios atstovams, mokyklų direktoriams ir kt.) su pakviestais Šiaurės šalių lektoriais apie strateginį švietimo valdymą, pagrįstą geriausia Šiaurės šalių patirtimi. Laikas: 2021 m. ruduo / 2022 m. pavasaris.
  4. NordEd konferencijas seks viešinimo kampanija – straipsnių ciklas Lietuvos žiniasklaidoje apie sėkmės istorijas, tiesas ir mitus apie Šiaurės šalių švietimą, geriausias praktikas.

Tikslinės grupės

1) Politikos formuotojai švietimo sektoriuje (politikai, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų atstovai, mokyklų vadovai ir kt.)

2) Plačioji visuomenė

Projekto partneriai

„NordEd“ iniciatyvą remia Šiaurės šalių ministrų taryba, ją įgyvendina Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje, taip pat Islandijos ambasada Suomijoje.

Žiniasklaidos partneris: www.15min.lt

„NordEd“ pavasario sesija: 2021 m. Gegužės 3-6 d.

Gegužės 3 d. (Pirmadienis): Kokybiškas švietimas Šiaurės ir Baltijos šalių regione

13:00 – 13:30 Sveikinimo kalbos

  • 13:00 – 13:10 Šiaurės ministrų tarybos generalinė sekretorė Paula Lehtomaki
  • 13:10 – 13:20 Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė
  • 13:20 – 13:30 Suomijos švietimo ministras Jussi Saramo

13:30 – 14:15 Diskusija „Kas yra geras švietimas XXI amžiuje?“ 

Kontekstas: Kaip mes vertiname kokybę ir sėkmę švietime? Kaip švietimas turėtų atrodyti/ atrodys ateityje? Koks yra gero išsilavinimo tikslas? Koks yra mokyklos tikslas? Kas šiais laikais yra puiki švietimo sistema? Kaip rengiamos nacionalinės švietimo gairės? 

 

14:15 – 15:00 Diskusija: Šiaurės šalių švietimo modelis. Mitai ir tikrovė.

Inga Bostad, Oslo universitetas, tyrimojo projekto „Šiaurės šalių švietimo modelis. Ar jis egzistuoja? “ 

 Kontekstas: Ar turime Šiaurės šalių švietimo modelį (-ius)? Proceso metu išmoktos pamokos. Šiaurės šalių mokyklos. Šiaurės šalių švietimo modelis. Į vaiką orientuotas požiūris ir pasitikėjimo skatinimas. Kaip Šiaurės šalims pavyko švietimą įtraukti į nacionalinę darbotvarkę? Retorika ir praktika, kas iš tikrųjų veikia? 

15:00 – 15:30      Pertrauka

15:30 – 16.15     Estijos švietimo sėkmės istorija 

Specialioji švietimo srities pasiuntinė Birgit Lao (Estijos Respublikos Švietimo ministerija)

Gunda Tire, Estijos PISA vadovė

KontekstasEstijos šuolis PISA, strateginiai žingsniai, kurių buvo imtasi sėkmingam švietimui, išmoktos arba patikrintos, pritaikytos ir įgyvendintos geriausios praktikos iš Suomijos / Šiaurės šalių, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo praktikos.  

16:15 – 17:15 Diskusija: Ko Šiaurės ir Baltijos šalys gali išmokti viena iš kitos bendrojo lavinimo srityje?

Kontekstas: Kokios mūsų regiono šalys gali mokytis viena iš kitos? Kur turėtume glaudžiau bendradarbiauti ir mokytis vieni iš kitų, užuot išradę dviračius? Visiems vienoda pradžia ir vienoda švietimo kokybė, geriausia patirtis užtikrinant kokybišką švietimą regioninėse mokyklose. 

Gegužės 4 d.: Mokytojas: atranka ir motyvacija

13:00 – 13:45  Kaip pritraukti geriausius studentus tapti mokytojais?

Kontekstas: Kaip ir kodėl  reikia motyvuoti geriausius studentus siekti mokytojo profesijos? Šiaurės šalių mokymas. Atrankos procesas. Lyčių lygybė tarp mokytojų. Mokytojo profesijos patrauklumas. Mokytojo poveikis kokybiškam švietimui. Pritraukimas ir prognozavimas. Kokiais būdais galima skatinti mokytojų pokyčius? 

Pranešėjai: politikai / akademinė bendruomenė 

13:45 – 14:30 Palankiausios sąlygos mokytojui dirbti. Šiaurės šalių pamokos

Kontekstas: Šiaurės šalių mokymo kultūra, kokia yra palanki mokytojui darbo aplinka? Mentorystės programos, parama jauniems mokytojams, pasitikėjimas, didelis savarankiškumas darbe, kompetencijų ugdymas, nuolatinis mokymasis, bendradarbiavimas, bendravimas, smalsumas, kaip motyvuoti ir apdovanoti mokytojus. 
Pranešėjai: Švietimo ministerija, politikai. 

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45  LT 3: Mokytojo profesija Lietuvoje. Kur mes esame ir kur norėtume būti?

Prof. Arūnas Poviliūnas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas

Prof. Lina Kaminskienė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos kanclerė

Kontekstas: situacijos apžvalga. Pagrindinės problemos ir galimi sprendimo būdai. Kokio mokytojo reikia Lietuvai?  

15:45 – 16:45 Kaip padaryti mokytojų profesiją patrauklesnę? (Panelinė diskusija) 

Kontekstas: Kokias pamokas galime išmokti iš Šiaurės ir kitų Baltijos šalių. 

Dalyviai: Akademikai, politikai, universitetų (VU, VDU) atstovai, mokyklų atstovai, jauni lietuvių kilmės mokytojai, dirbantys Šiaurės šalyse. EE / LV atstovai. Šiaurės šalių ekspertas apie situaciją Lietuvoje. 

Latvijos nacionalinio projekto „Skola2030“ projekto vadovė Zane Oliņa. 

Gegužės 5 d.: Mokytojų rengimas

13:00 – 13:45 Mokytojų rengimas, Suomijos pavyzdys. 

Kontekstas„Tobulo mokytojo sukūrimas, mokytojų rengimas – Suomijos patirtis. Nuolatinis mokytojų mokymas darbo vietoje, siekiant atnaujinti ir tobulinti jų įgūdžius, kad jie atitiktų besikeičiančią aplinką ir reikalavimus. Universiteto ir mokyklos bendradarbiavimas, geros partnerystės, kaip pritraukti stiprius mokytojus į mokytojų rengimą, kuravimo programas.

  • Prof. Jari Lavonen, Helsinkio universiteto Švietimo skyrius.

 13:45 – 14: 30 Tyrimais pagrįstas mokytojų rengimas / mokytojų rengimo pritaikomumas 

Kontekstas: Kaip mokytojų rengimas prisitaiko prie dabarties iššūkių? 

Mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Skirtingi metodai / modeliai skirti padidinti mokytojų kvalifikacijos kėlimo kokybę ir tinkamumą; mokytojų kvalifikacijos kėlimo susiejimas su universitetų mokslinių tyrimų potencialu (Lietuvos Švietimo ministerijos prioritetas).  

Pranešėjai: Akademikaipolitikai  

14:30 – 15:00 Pertrauka

15:00 – 15:45 Lyčių lygybė švietimo sistemoje ir jos poveikis studentų rezultatams 

Kontekstas: lyčių pusiausvyra  mokytojų ir mokyklos vadovybės tarpe. Lyčių lygybė rengiant mokytojus. Lyčių lygybės poveikis mokymo kokybei ir rezultatams.  

Pranešėjai: Akademikai / politikai 

15:45 – 16:45 Mokytojų rengimas Lietuvoje (Panelinė diskusija) 

KontekstasAkademinio mokymo teorija ir praktika. Kaip sumažinti atotrūkį ir patenkinti vaikų ir visos visuomenės poreikius. 

Dalyviai: studentai iš mokytojų rengimo institucijų, geriausi mokytojų kandidatai, mokyklų studentai, studentai ar jauni lietuvių kilmės mokytojai, studijuojantys / dirbantys Šiaurės šalyse, Renkuosi mokyti atstovai (Lietuva). 

Gegužės 6 d.: Inovacijos švietimo srityje 

13:00 – 13:45 Nuotolinis mokymasis (Suomija)

Kontekstas: Pamokos, išmoktos iš Covid-19 pandemijos iššūkių. Kaip prisitaikymas prie kovos pakeitė švietimo modelį. Mokymasis internetu (E mokykla). Kas svarbu vaiko, studento požiūriui. 

Pranešėjai: Švietimo ministerija, akademinė bendruomenė.

13:45 – 14.30 Švietimo skaitmenizacija (Suomija, Danija) 

Kontekstas: Ar skaitmeninimas yra galimybė sukurti efektyvesnę ir skaidresnę švietimo sistemą? Atviri duomenys. IT iššūkiai ir galimybės ugdyti, rasti pusiausvyrą, šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko asmenybei ir pažintiniams gebėjimams. 

Pranešėjai: politikos formuotojai / politinis lygmuo.

 14:30 – 15:00 Pertrauka (sportas / menas) 

15:00 – 15:45 Inovatyvus švietimas: geriausios Šiaurės šalių praktikos (DK)

Kontekstas: Leisti ir suteikti vaikams galimybę mokyti jaunesnius vaikus? Inovacijų politika švietimo sektoriuje vyriausybės ir verslo lygmeniu, geriausios praktikos 

15:45 – 16:30 LT EdTech sprendimai novatoriškam ugdymui 

Kontekstas: Lietuvos IT sprendimai nuotoliniam mokymuisi / EdTech   

  • Monika Katkutė, „TeachLeadTech“ vadovė

16:30- 16:45 Pertrauka 

16:45 – 17:45 Lietuvos inovacijų politika švietimo sektoriuje. (Panelinė diskusija) 

Kontekstas: Lietuvos IT sprendimai nuotoliniam mokymuisi / „EdTech“, geriausi startuoliai / Vaikų leidimas mokyti jaunesnius vaikus? Svarba ir geriausi modeliai. IT iššūkiai ir galimybės ugdyti, rasti pusiausvyrą, Šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko asmenybei ir pažintiniams gebėjimams. „EdTech“ sprendimai mokykloms (formalusis švietimas) 

DalyviaiEkonomikos  ir inovacijų ministerija, mokyklų vadovai, mokiniai, „EdTech“ bendruomenė, studentų sąjungos atstovai, studentų nuotolinio mokymosi perspektyva.