Biblioteką Panevėžyje užliejęs Šiaurės šalių knygų potvynis

Nei pandemija, nei įsibėgėjusi 2021 metų vasara Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos komandai nesutrukdė suorganizuoti interaktyvios parodos „Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“. Anot bibliotekos vadovės Jurgitos Bugailiškienės, kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje suorganizuota paroda tapo erdve apie literatūrą kalbėti įtraukiančiai ir kitaip.

Pirmą kartą „Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“ įvyko dar 2018 m. Islandijoje, minint Šiaurės šalių namų 50-metį. Vėliau paroda nukeliavo į Latviją, o praėjusisias metais estafetę perdavė Panevėžio apskrities bibliotekai.

Kaip pasakoja pirminės idėjos autoriai „Šiaurės šalių vaikų knygų potvynis“ – tai nuotykių pilna pažinimo kelionė simboliniu laivu, kurį potvynis atnešė į biblioteką. Parodoje užklydę Šiaurės šalių literatūros personažai, kviečia žvejoti butelius ir juose rasti įdomių faktų apie vikingus, literatūros pagalba susipažinti su žymiomis ir veikliomis Šiaurės šalių moterimis bei sužinoti iš kur kilo populiariausių šiauretiškų knygų veikėjai.

Burės knygų laukė jau seniai 

„Apie šį potvynį pradėjome kalbėti dar 2019 metais. Mūsų bibliotekos trečiame aukšte yra vienas architektūrinis sprendimas, yra tokios burės, todėl juokavome sau, kad šios burės negalėjo ilgai stovėti be laivo. Taip pas mus atsirado tas vikingų laivas su visomis Šiaurės šalių knygomis. O iš tikrųjų istorija žemiškesnė”, – pasakoja Jurgita.

Galvojau kaip pateikti literatūrą vaikams, kaip kalbėti, kaip dirbti su jais, vis norėjosi kažkokių didesnių, patrauklesnių dalykų. Pamačiusi kaip atrodė pati pirmoji paroda Islandijoje, pagalvojau, kad tai mano svajonė. Labai džiaugiamės, kad Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje mumis pasitikėjo”, – pasakoja bibliotekos vadovė.

Jurgitos kolegoms sudalyvavus Šiaurės šalių knygų parodos pristatyme Latvijoje, kaimynai perdavė savo žinias ir padrąsino tą patį padaryti ir Lietuvoje.

Šiaurietiškos literatūros įkvėpti

„Kaip ir visiems mažiesiems lankytojams, taip ir mums, labiausiai įstrigo erdvė, susieta su vikingais, jų istorija, gyvenimo būdu ir literatūra. Kiekviena iš parodoje buvusių septynių literatūrinių salių nešė atskirą žinutę.

Bendrai kuriama herojų siena apjungė pasakojimus ir vaikų kūrybą, todėl Šiaurės šalių literatūros herojai atgijo vietinių autorių dėka. Štai pasitelkdami Pepės Ilgakojinės istoriją kalbėjome ir apie kitas žymias ir daug pasiekusias moteris. Tais metais šventėme Gabrielės Petkevičaitės Bitės 160-ąsias gimimo metines, tai tame kampelyje norėjome ir Bitę parodyti, kaip ji degė gyvenimu, kaip jai rūpėjo moterų teisės”, – pabrėžia Jurgita.

Knygotyrą baigusi bibliotekos vadovė Jurgita neslepia, jog šiaurietiška literatūra ją lydi nuo pat mažų dienų.

„Ten daugiau tarpusavio supratimo ir ramumo. Be abejo, tai yra ir apie žmonių santykius ir darnų buvimą. Atkreipiamas dėmesys į tautos šaknis, folklorą, gili tradicija labai atsispindi Šiaurės rašytojų veikloje, nes iš to jie semiasi impulsų dabarties istorijoms kurti”, – tikina Jurgita.