Jaunimo balsas gali pakeisti pasaulį

Pasibaigus COVID-19 pandemijai ir tebevykstant Rusijos  karui Ukrainoje, tapo akivaizdu, kad sprendimai, liečiantys vaikus ir jaunimą, buvo priimami jiems nedalyvaujant, o tai yra jų teisių pažeidimas. „Manau ir netgi žinau, kad jaunimo balsas gali daug ką pakeisti“, – sako Gabija iš Lietuvos, duodama interviu Šiaurės šalių gerovės centro  (ang. Nordic Welfare Center) vykdomam projektui #NordicYouthVoices.

Be įtakos pokyčiams

COVID-19 pandemijos pradžia tapo dideliu iššūkiu. Mokyklos staiga perėjo prie nuotolinio mokymo, palikdamos mokinius, tokius kaip Gabija, kuri ką tik pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, be pažįstamos klasės aplinkos ir asmeninio bendravimo. Staigus pokytis sutrikdė jų mokymąsi. Tai buvo pasiketimas, kuriam Gabija negalėjo daryti jokios įtakos, nors jis labai stipriai paveikė jos gyvenimą. O kai grįžo įprasta rutina, prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė naują netikrumo ir nerimo bangą.

Kilus pandemijai Šiaurės šalių gerovės centras apklausė Šiaurės šalių jaunimą apie jų teisę būti išklausytiems ir dalyvauti sprendimų priėmime krizių metu. Bendradarbiaujant su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje šis tyrimas buvo papildytas interviu su Baltijos šalių jaunimu. Visus interviu galite peržiūrėti čia.

Reikalinga platforma nuomonėms reikšti

Povilui studijų pradžia sutapo su pandemijos laikotarpiu ir jį lydinčia izoliacija bei emocine įtampa. Karas Ukrainoje dar labiau padidino jo nerimą. Povilas rado paguodą dalyvaudamas ukrainiečių paramos iniciatyvose ir prisidėdamas prie jam širdžiai artimo reikalo.

Povilas mano, kad jaunajai kartai labai svarbu turėti galimybę išreikšti savo nuomonę. Viena iš esminių to priežasčių – kad tai gali sumažinti stresą. „Išsakius nuomonę tu pasijaustum geriau, nes žinotum, kad bent kažkas daroma tavo atžvilgiu, kad tu nesi vienas, kad tu gali kažką pakeisti,“ –sako Povilas.

Sąlyginai netoli vykstantis karas sukrėtė jaunimą, primindamas Lietuvos istoriją ir kaip svarbu išsaugoti laisvę ir demokratines vertybes.

Paveikė psichinę ir fizinę gerovę

Gabijos ir Povilo patirtis atkartoja visos Lietuvos ir Šiaurės šalių jaunimo patirtį. Pandemija sutrikdė jų gyvenimus, o jie neturėjo jokių galimybių išreikšti savo poziciją ir daryti įtaką priimamiems sprendimams. Krizė paveikė jų psichinę ir fizinę gerovę, apribojo galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir užsiimti jiems svarbia veikla.

Apibendrinant galima teigti, kad Povilo, Gabijos ir jų bendraamžių patirtis pabrėžia būtinybę įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesus, ypač tai aktualu krizių laikotarpiu. Projekto metu kalbinti jaunimas ir vaikai ne kartą sakė, kad labai svarbu būti išgirstiems ir dalyvauti priimant sprendimus, kurie daro didelę įtaką jų gyvenimui. Lietuvai ir pasauliui sprendžiant dabartinius ir galimus ateities iššūkius, jaunimo požiūrio išklausymas yra labai svarbus formuojant įtraukesnę visuomenę.

Teisė būti išklausytam

Pastaruosius trejus metus Šiaurės šalių gerovės centras tyrė COVID-19 pandemijos pasekmes vaikams ir jaunimui bei gilinosi į  teisės būti išklausytiems ir dalyvauti, kai sprendimų priėmėjai įgyvendina vaikams ir jaunimui aktualias politikos priemones, klausimus. Centro naujausi tyrimai rodo, kad vaikai ir jaunimas nebuvo išklausyti ir įtraukti į sprendimų priėmimą, kuomet pandemijos valdymo priemonės buvo diegiamos mokyklose ir neformaliojo ugdymo veiklose.

Vaikai turi teisę būti išklausyti ir dalyvauti sprendžiant visus su jais susijusius klausimus. Sprendimus priimantys asmenys privalo konsultuotis su vaikais ir jaunimu, kad pamatytų įgyvendinamų priemonių pasekmes ir įsitikintų, jog jos tinkamai užtikrina vaikų ir jaunimo gerovę. Tai ypač svarbu, kai susiklosto nepaprastos situacijos ir ištinka krizės.