Šiaurės Tarybos premijos 1962-2019

2020/02/06

Kiekvienais metais Šiaurės Taryba skiria penkias premijas: literatūros, muzikos, kino, vaikų ir jaunimo literatūros ir aplikosaugos premijas.

Šios premijos skiriamos tam, kad artimas kultūrinis bendradarbiavimas Šiaurės regione būtų labiau pastebimas. Pagrindinis skiriamų premijų tikslas – paskatinti domėjimąsi Šiaurietiška kultūra, literatūra, kalba, kinematografija ir muzika. Aplinkosaugos premija skiriama už nepaprastas pastangas skiriamas labiau tvariam Šiaurės regionui. Daugiau inforamcijos apie kiekvieną premiją svetainėje žemiau.

Šiaurės Tarybos premijos laikomos vienos prestižiškiausių apdovanojimų Šiaurės regione ir sulaukia daug tarptautinio pripažinimo. Literatūros premija yra seniausia iš penkių. Ji pirmą kartą buvo suteikta 1962 metais, po to sekė muzikos premija 1965 metais, aplinkosaugos premija 1995 metais, kino premija 2002 metais, o vaikų ir jaunimo literatūros premija buvo pirmą kartą suteikta 2013 metais. Penki premijų komitetai skiria premijų nominacijas ir skelbia nugalėtoją.

Kiekviena premija yra verta 350 000 Danijos kronų (apie 47 000 tūkst. eurų) ir yra apdovanojama Šiaurės Tarybos metinės sesijos metu.

Literatūros Premija

Šiaurės Tarybos literatūros premija yra skiriama nuo 1962 metų, ji skiriama grožinės lietratūros kūriniams parašytiems viena iš Šiaurės regiono kalbų. Premija gali būti skiriama novelei, dramai, prozos, apysakų ar apsakymų rinkiamiams, kurie pasižymi aukšta lietratūrine ir menine kokybe. Daugiau informacijos apie Šiaurės Tarybos lietratūros premiją galite rasti šioje nuorodoje.

Auður Ava Ólafsdóttir, 2019 metų Šiaurės Tarybos lieteratūros premijos laureatė

Literatūros premijos laureatų sąrašas:

  • 1962; Eyvind Johnson; Hans nådes tid;  Švedija
  • 1963; Väinö Linna; Täällä Pohjantähden alla 3;  Suomija
  • 1964; Tarjei Vesaas; Is-slottet;  Norvegija
  • 1965; Olof Lagercrantz; Från Helvetet till Paradiset;  Švedija, ir William Heinesen; Det gode Håb;  Farerų salos
  • 1966; Gunnar Ekelöf; Dīwān över Fursten av Emgión; Švedija
  • 1967; Johan Borgen; Nye noveller; Norvegija
  • 1968; Per Olof Sundman; Ingenjör Andrées luftfärd; Švedija
  • 1969; Per Olov Enquist; Legionärerna; Švedija
  • 1970; Klaus Rifbjerg; Anna, jeg, Anna;  Danija
  • 1971; Thorkild Hansen; Slavernes kyst, Slavernes skibe and Slavernes øer; Danija
  • 1972; Karl Vennberg; Sju ord på tunnelbanan; Švedija
  • 1973; Veijo Meri; Kersantin poika; Suomija
  • 1974; Villy Sørensen; Uden mål – og med; Danija
  • 1975; Hannu Salama; Siinä näkijä missä tekijä; Suomija
  • 1976; Ólafur Jóhann Sigurðsson; Að laufferjum ir Að brunnum;  Islandija
  • 1977; Bo Carpelan; I de mörka rummen, i de ljusa; Suomija
  • 1978; Kjartan Fløgstad; Dalen Portland; Norvegija
  • 1979; Ivar Lo-Johansson; Pubertet; Švedija
  • 1980; Sara Lidman; Vredens barn; Švedija
  • 1981; Snorri Hjartarson; Hauströkkrið yfir mér; Islandija
  • 1982; Sven Delblanc; Samuels bok; Švedija
  • 1983; Peter Seeberg; Om fjorten dage; Danija
  • 1984; Göran Tunström; Juloratoriet; Švedija
  • 1985; Antti Tuuri; Pohjanmaa; Suomija
  • 1986; Rói Patursson; Líkasum;  Farerų salos
  • 1987; Herbjørg Wassmo; Hudløs himmel; Norvegija
  • 1988; Thor Vilhjálmsson; Grámosinn glóir; Islandija
  • 1989; Dag Solstad; Roman 1987; Norvegija
  • 1990; Tomas Tranströmer; För levande och döda; Švedija
  • 1991; Nils-Aslak Valkeapää; Beaivi, áhčážan; Samių kalbos regionas
  • 1992; Fríða Á. Sigurðardóttir; Meðan nóttin líður; Islandija
  • 1993; Peer Hultberg; Byen og verden; Danija
  • 1994; Kerstin Ekman; Händelser vid vatten; Švedija
  • 1995; Einar Már Guðmundsson; Englar alheimsins; Islandija
  • 1996; Øystein Lønn; Hva skal vi gjøre i dag og andre noveller; Norvegija
  • 1997; Dorrit Willumsen; Bang. En roman om Herman Bang; Danija
  • 1998; Tua Forsström; Efter att ha tillbringat en natt bland hästar; Suomija
  • 1999; Pia Tafdrup; Dronningeporten; Danija
  • 2000; Henrik Nordbrandt; Drømmebroer; Danija
  • 2001; Jan Kjærstad; Oppdageren; Norvegija
  • 2002; Lars Saabye Christensen; Halvbroren; Norvegija
  • 2003; Eva Ström; Revbensstäderna; Švedija
  • 2004; Kari Hotakainen; Juoksuhaudantie; Suomija
  • 2005; Sjón; Skugga-Baldur; Islandija
  • 2006; Göran Sonnevi; Oceanen; Švedija
  • 2007; Sara Stridsberg; Drömfakulteten; Švedija
  • 2008; Naja Marie Aidt; Bavian; Danija
  • 2009; Per Petterson; Jeg forbanner tidens elv; Norvegija
  • 2010; Sofi Oksanen; Puhdistus; Suomija
  • 2011; Gyrðir Elíasson; Milli trjánna; Islandija
  • 2012; Merethe Lindstrøm; Dager i stillhetens historie; Norvegija
  • 2013; Kim Leine; Profeterne fra Evighedsfjorden; Danija
  • 2014; Kjell Westö; Hägring 38; Suomija
  • 2015; Jon Fosse; Andvake, Olavs draumar and Kveldsvævd; Norvegija
  • 2016; Katarina Frostenson; Sånger och formler; Švedija
  • 2017; Kirsten Thorup; Erindring om kærligheden; Danija
  • 2018; Auður Ava Ólafsdóttir; Ör; Islandija
  • 2019; Jonas Eika; Efter Solen; Danija

Muzikos Premija

Šiaurės Tarybos muzikos premija yra skiriama už muzikinių kūrinių, pasižyminčių aukšta menine kokybe, atlikimą ir kūrybą. Ši premija suteikiama kiekvienais metais muzikos kūrinio gyvam kompozitorium ir mažai arba didelei jo atlikėjų grupei. Daugiau informacijos apie Šiaurės Tarybos muzikos premiją galite rasti šioje nuorodoje.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „bjork“
Björk, 1997 metų Šiaurės Tarybos muzikos premijos laureatė

Muzikos premijos laureatų sąrašas:

  • 1965; Karl-Birger Blomdahl; Švedija
  • 1968; Joonas Kokkonen; Suomija
  • 1970; Lars Johan Werle; Švedija
  • 1972; Arne Nordheim; Norvegija
  • 1974; Per Nørgård; Danija
  • 1976; Atli Heimir Sveinsson; Islandija
  • 1978; Aulis Sallinen; Suomija
  • 1980; Pelle Gudmundsen-Holmgreen; Danija
  • 1982; Åke Hermanson; Švedija
  • 1984; Sven-David Sandström; Švedija
  • 1986; Hafliði Hallgrímsson; Islandija
  • 1988; Magnus Lindberg; Suomija
  • 1990; Olav Anton Thommessen; Norvegija
  • 1991; Niels-Henning Ørsted Pedersen; Danija
  • 1992; Anders Eliasson; Švedija
  • 1993; Mellersta Österbottens Kammarorkester; Suomija
  • 1994; Erik Bergman; Suomija
  • 1995; Eric Ericson; Švedija
  • 1996; Bent Sørensen; Danija
  • 1997; Björk; Islandija
  • 1998; Rolf Wallin; Norvegija
  • 1999; Leif Segerstam; Suomija
  • 2000; Kaija Saariaho; Suomija
  • 2001; Palle Mikkelborg; Danija
  • 2002; Sunleif Rasmussen; Farerų salos
  • 2003; Mari Boine; Norvegija
  • 2004;  Haukur Tómasson; Islandija
  • 2005; Ensemble Cikada; Norvegija
  • 2006;  Natasha Barrett; Norvegija
  • 2007; The Eric Ericson Chamber Choir; Švedija
  • 2008; Peter Bruun; Danija
  • 2009; Kari Kriikku; Suomija
  • 2010;  Lasse Thoresen; Norvegija
  • 2011; Mats Gustafsson; Švedija
  • 2012; Anna Thorvaldsdóttir; Islandija
  • 2013; Pekka Kuusisto; Suomija
  • 2014; Simon Steen-Andersen; Danija
  • 2015; Svante Henryson; Švedija
  • 2016; Hans Abrahamsen; Danija
  • 2017; Susanna Mälkki; Suomija
  • 2018; Nils Henrik Asheim; Norvegija
  • 2019; Gyða Valtýsdóttir; Islandija

Kino premija

Šiaurės Tarybos kino premija pirmą kartą buvo apdovanota 2002 metais, švenčiant Šiaurės Tarybos 50-mečio jubiliejų. Iš pradžių buvo planuota premiją skirti tik vieną kartą, tačiau nuo 2005 metų premija apdovanojama kasmet su kitais Šiaurės Tarybos apdovanojimais. Nordisk Film & TV Fond yra atsakingas už šios premijos administravimą. Premija skiriama pilnametražiams filmams, kurie atspindi Šiaurietišką kultūrą, bei pasižymi nepaprasta menine kokybe ir orginalumu, atsižvelgiama tai pat ir į inotyvumą. Pageidauojama, kad nominuojami filmai būtų viena iš Šiaurės regiono kalbų. Daugiau informacijos apie Šiaurės Tarybos kino premiją šioje nuorodoje.

 

Peter Schønau Fog, Bo Hr. Hansen ir Thomas Stenderup 2007 metų Šiaurės Tarybos kino premijos laureatai

Šiaurės Tarybos kino premijos lauretų sąrašas:

  • 2002; Mies vailla menneisyyttä; režisierius, scenarijus ir prodiuseris Aki Kaurismäki; Suomija
  • 2005; Drabet; režisierius: Per Fly, scenarijus: Kim Leona, Dorte Høgh, Mogens Rukov ir Per Fly, prodiuseris: Ib Tardini; Danija
  • 2006; Zozo. režisierius: Josef Fares, prodiuserė: Anna Anthony; Švedija
  • 2007; Kunsten at græde i kor;. režisierius: Peter Schønau Fog, scenarijus: Bo Hr. Hansen, prodiuseris: Thomas Stenderup; Danija
  • 2008; Du levende; režisierius ir scenarijus: Roy Andersson, prodiuserė: Pernilla Sandström; Švedija
  • 2009; Antichrist; režisierius ir scenarijus: : Lars von Trier, prodiuserė: Meta Louise Foldager; Danija
  • 2010; Submarino; režisierius Thomas Vinterberg, scenarijus: Tobias Lindholm, prodiuserė: Morten Kaufmann; Danija
  • 2011; Svinlängorna; režisierė: Pernilla August, scenarijus: Pernilla August ir Lolita Ray, prodiuseriai: Helena Danielsson ir Ralf Karlsson; Švedija
  • 2012; Play; režisierius: Ruben Östlund, prodiuserė: Erik Hemmendorff; Švedija
  • 2013; Jagten; režisierius Thomas Vinterberg; Danija
  • 2014; Hross í oss; režisierius ir scenarijus: Benedikt Erlingsson, prodiuseris: Friðrik Þór Friðriksson; Islandija
  • 2015; Fúsi; režisierius ir scenarijus: Dagur Kári, prodiuseriai  Baltasar Kormákur ir Agnes Johansen; Islandija
  • 2016; Louder Than Bombs; režisierus Joachim Trier; scenarijus: Joachim Trier ir Eskil Vogt; prodiuseriai: Joachim Trier, Eskil Vogt ir Thomas Robsahm; Norvegija
  • 2017; Little Wing; režisierė ir scenarijus Selma Vilhunen, prodiuseriai: Kaarle Aho ir Kai Nordberg; Suomija
  • 2018; Kona fer í stríð; režisierius Benedikt Erlingsson; Islandija
  • 2019; Dronningen; režisierius May el-Toukhy; Danija

Vaikų ir jaunimo literatūros premija

Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premija pirmą kartą buvo apdovanota Šiaurės tarybos sesijos metu 2013 metais kartu su kitais apdovanojimais. Premija atspindi ilgalaikį kultūros ministrų siekį didinti vaikų ir jaunimo literatūros žinomumą Šiaurės šalių regione. Premija yra skiriama norint paskatinti susidomėjimą bendru Šiaurės šalių kultūriniu giminiškumu ir pripažinti unikalius menininkų darbus. Daugiau informacijos apie Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo premiją galite rasti šioje nuorodoje.

Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premijos lauretų sąrašas:

  • 2013; Karikko; Seita Vuorela ir Jani Ikonen; Suomija
  • 2014: Brune;Håkon Øvreås ir Øyvind Torseter; Norvegija
  • 2015: Mördarens apa; Jakob Wegelius; Švedija
  • 2016: Sölvasaga unglings; Arnar Már Arngrímsson; Islandija
  • 2017: Djur som ingen sett utom vi; Ulf Stark ir Linda Bondestam; Švedija
  • 2018: Træið ; Bárður Oskarsson; Faroe Islands 
  • 2019: Alle sammen teller; Kristin Roskifte; Norvegija

Aplinkosaugos premija

Ši premija yra skiriama įmonei, organizacijai ar asmeniui už nepaprastas pastangas siekiant keisti verslą, veiklas ar kitas neįprastas iniciatyvas atsžvielgiant į pagarbą gamtai ir aplinkai. Šios premijos pagrindinis tikslas yra patraukti dėmesį į aplinkosauginį darbą Šiaurės šalių regione. Daugiau inforamcijos apie Šiaurės Tarybos aplinkosaugos premiją galite rasti šioje nuorodoje.

Greta Thunberg, 2019 metų  Šiaurės Tarybos Aplinkosaugos premijos laureatė

Šiaurės Tarybos aplinkosaugos premijos laureatų sąrašas:

  • 1995; Torleif Ingelög; Švedija
  • 1996; Inuit Circumpolar Conference; Grenlandija
  • 1997; Danijos technikos universiteto produktų tobulinimo institutas; Danija
  • 1998; „Jarðvegsvernd“ projektas, vadovaujamas Ólafur Arnalds; Islandija
  • 1999; Įmonė Åland Natur & Miljö; Alandų salos
  • 2000; Bellona Fondas; Norvegija
  • 2001; Mats Segnestam; Švedija
  • 2002; Arne Næss; Norvegija
  • 2003; Suomijos gamtos lyga; Suomija
  • 2004; Švarios Baltijos Koalicija; Kelios šalys
  • 2005; Ann-Cecilie Norderhaug, Norvegija
  • 2006; Bogi Hansen; Farerų salos
  • 2007; Albertslund savivaldybė; Danija
  • 2008; Jūros energijos valdymo įmonė „Marorka“; Islandija
  • 2009; Švedijos mokyklų miškų iniciatyva „I Ur och Skur“; Švedija
  • 2010; Merkur Andelskasse, Ekobanken, ir Cultura Sparebank bankai; Danija, Švedija ir Norvegija
  • 2011; Scandic viešbučiai; Norvegija
  • 2012; Olli Manninen; Suomija
  • 2013; Selina Juul ir „Stop Wasting Food“ iniciatyva, Danija
  • 2014; Reikjaviko miestas; Islandija
  • 2015; Energetikos įmonė SEV; Islandija
  • 2016; Too Good To Go programėlė; Danija
  • 2017; RePack paslaugos; Suomija
  • 2018; Attu gamtos išteklių taryba; Grenlandija
  • 2019; Greta Thunberg, Švedija (premijos atsisakė)