„State of the Nordic Region 2020“ leidinys

2020/02/14

„State of the Nordic Region 2020“ leidinys atskleidžia labiausiai integruoto regiono – Šiaurės regiono, kurį sudaro Danija, Švedija, Norvegija, Suomija, Islandija, Grendladija kartu su Farerų ir Alandų salomis, paslaptis ir statistiką. Šis, kas du metus leidžiamas, leidinys apima Šiaurės demografiją, ekonomiką, mobilumą ir socialinių paslaugų statistiką.

Išsami Šiaurės šalių apžvalga

Šiaurės Ministrų Tarybos vizija: Šiaurės regionas – labiausiai integruotas ir tvarus regionas pasaulyje iki 2030 metų. Atidžiau pažvelgus į regioninį ir vietovių lygmenį paaiškėja, kaip Šiaurės šalys vystosi ir juda šio tikslo link. Šis unikalus leidinys padedas atskleisti ir išanalizuoti trumpalaikius ir ilgalaikius pokyčius šalyse ir tarp jų: Kaip šalys vykdo savo misiją? Ką jos dar gali padaryti jos siekiant? Šis leidinys padeda mažesnėms šalių savivaldybėms palyginti viena kitą tarpusavyje, ne tik remtis didžiųjų miestų regionų rezultatais. „State of Nordic Region 2020“ pateikia įvairius faktus ir statistiką, kurie aiškiai parodo dabartinę padėtį socialiniuose ir ekonominiuose sektoriuose. Labiausiai dėmesio atkrepia į tris temas: demografiją, darbo rinką ir ekonomiką.

Visą „State of the Nordic Region 2020“ leidinį galite rasti šioje nuorodoje.

Demografija

Billede.
Demografinis pokytis Šiaurės regione 2010-2018

Nuo 1990-tųjų gyventojų skaičius regione išaugo 18% . Vis dėlto, urbanizacija, mažėjantis gimstamumas ir auganti vidutinė gyvenimo trukmė keičia Šiaurės regiono ir savivaldybių demografinę struktūrą. Tikimasi, šios ilgalaikės tendecijos pakeis Šiaurės šalių visuomenė ir ateinančiais metais iš naujo išbandys Šiaurietišką gerovės valstybės modelį. Urbanizacijai yra skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi Šiaurės šalyse gyventojai yra labiau mobilūs, nei kitose Europos šalyse.

Viena didžiausių problemų Šiaurės šalyse yra mažas gimstamumas. Gimstamumo rodikliai yra kaip niekad žemi Islandijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, tik vienintelėse Farerų salose gimstamumas yra pakankamas tam, kad būtų galima išlaikyti dabartinį populiacijos lygmenį.  Atsižvelgiant į šį kontekstą, imigrantai tampa nepaprastai svarbi populiacijos dalis Šiaurės regione, ypač provincijose ir mažai apgyvendinamuose regionuose.

Taip pat dar viena iš pastebimų tendencijų per pastaruosius dešimtmečius Šiaurės regione – demografinis senėjimas, prognazuojama, kad ši tendencija tęsis toliau.

Darbo rinka

Billede.
Užimto lygis Šiaurės regione 2018

Per paskutiniuosius du metus užimtumo lygis visose Šiaurės regiono šalyse pakilo. Pilnas užimtumas yra vienas pagrindinių aspektų Šiaurietiškam gerovės valstybės modeliui, ir istoriškai palyginus šalyse jis visada buvo aukštas, ypač tarp moterų ir senjorų.

Vidutinis užimtumo lygis Šiaurės regione buvo 79.4% 2018 metais, žymiai didesnis negu EU28 vidurkis 67.7%  Per pastaruosius metus, kartu su augančia ekonomika, kilo ir užimtumo lygis Šiaurės regione. Užimtumas vis dar mažiausias Suomijoje ir Grenlandijoje, tačiau Suomijoje per  2016-2018 metų laikotarpį jis augo sparčiausiai palyginus su Šiaurės vidurkiu.

Didžiausias užimtumo lygis yra Farerų salose bei daugelyje mažesnesnių savivaldybių Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Stockholmo, Kopenhagos ir Reikjaviko savivaldybių užimtumo lygis siekia net 80%.

Ekonomika

Palyginus, Šiaurės šalyse yra mažas darbo užmokesčio skirtumas, didelis užimtumas, ir dideli mokesčiai, kurie užtikrina geros kokybės švietimą ir socialinę apsaugą, visi šie faktoriai prisideda prie santykinai mažos pajamų nelygybės, mažesnės nei EBPO vidurkis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje šalių, taip ir Šiaurės regione pajamų nelygybė didėja.

The combined GDP of the Nordic Region in 2018 was $1.64 trillion, corresponding to the 12th largest economy in the world, up from $1.44 trillion in 2015. Sweden has the largest economy in the Nordic Region.

Bendras Šiaurės regiono BVP 2018 metais augo iki 1.64 trilijonų JAV dolerių, palyginus su 2015, kai BVP siekė 1.44 trilijonų dolerių, ir šalių. Šiaurės šalys sudaro 12-tą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Tarp regiono Švedija palaiko didžiausią ekonomiką.

Pajamų nelygybės statistika Šiaurės šalyse ir EBPO visudrkis 2000-2018 metais

Stastistika rodo, kad netgi iki šios dienos Šiaurės šalyse pajamų nelygybės skirtumas išlieka žemesnis negu EBPO vidurkis. Tačiau šis pajamų nelybybės skirtumas augo žymiai greičiau Danijoje ir Švedijoje negu EBPO vidurkis nuo 2000 iki 2015, kol tuo metu Suomijoje ir Norvegijoje jis išliko panašus. Nelygybė žymiai sumažėjo Islandijoje per šį laikotarpį, didžiausia to priežastis – 2008 metų ekonominė krizė.

Taip pat galite paskaityti apie:

Visą „Šiaurės regiono būklė 2020“ leidinį galite rasti šioje nuorodoje.