Ilgalaikių tvarių sprendimų paieška

Publikacijų ciklas „Šiaurietiškos istorijos“ pasakoja apie lietuvius, dirbančius įvairiuose sektoriuose ir srityse. Visus juos vienija bendras pomėgis ir įkvėpimas – Šiaurės šalių idėjos ir vertybės. Dalijamės istorijomis apie žmones, kurie su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje parama pasisėmė naujų idėjų, įgijo žinių ir sustiprino savo balsą visuomenėje.

Agnė Dapkuvienė dirba Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos. Jos darbas susijęs su ES lėšomis žemės ūkio ir kaimo plėtrai remti. 2018 m. ji dalyvavo Baltijos jaunimo ir bioekonomikos lyderystės programos projekte, kuriame gilino savo žinias, plėtė kontaktų tinklą ir interesų ratą bioekonomikos srityje. Šioje istorijoje Agnė dalijasi savo įžvalgomis apie švietimo svarbą sprendžiant aplinkosaugos problemas.

„Sunku sudominti jaunimą bioekonomika, nes iš pirmo žvilgsnio gali būti sudėtinga suprasti, ką iš tikrųjų reiškia šis bendrasis terminas. Bioekonomika apima įvairias sritis, įskaitant žemės ūkį ir miškininkystę. Jaunimo dėmesys šioms sritims yra labai reikalingas, nes jos itin aktualios kuriant tvaresnę visuomenę. Pavyzdžiui, žemės ūkis reikšmingas tuo, kad iš jo mes gauname maisto, tačiau jis turi didžiulį poveikį aplinkai, todėl turime apsvarstyti darnaus ūkininkavimo galimybes. Ir būtinai turime įtraukti į šią diskusiją jaunimą, nes tai didžiulis ateities iššūkis.“

Agnė Dapkuvienė dirba įstaigoje, kuri administruoja ES lėšas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti. Po ketverių metų darbo ji nusprendė atnaujinti studijas universitete ir gauti žemės ūkio ekonomikos magistro laipsnį. Būtent čia ji susidūrė su bioekonomikos terminu.

„2018 m. vasarą gavau Baltijos jaunimo ir bioekonomikos lyderystės programos el. laišką ir nusprendžiau pateikti paraišką. Dažnai girdėdavau vartojamą bioekonomikos terminą ir pamaniau, kad būtų įdomu būti diskusijų priešakyje ir aktyviai dalyvauti formuojant bioekonomikos suvokimą.“

Bioekonomika – tai terminas, apimantis tvarų valdymą ir iniciatyvas, susijusias su įvairiomis sritimis, pradedant ūkininkavimu, miškininkyste, žuvininkyste ir baigiant biotechnologijomis ir žiedine ekonomika. Agnė juokauja, kad terminas galėjo kilti iš noro padaryti ūkininkavimą patrauklesnį, kai žmonių domėjimasis juo ėmė blėsti. O jaunimas ypač nutolęs nuo klasikinių žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektorių. Vienas iš Baltijos lyderystės programos tikslų buvo sprendimų paieška, įtraukiant jaunimą į priemonių rinkinio kūrimo procesą, kad įvyktų pokytis.

„Mūsų pirmasis susitikimas Stokholme buvo skirtas žinioms apie bioekonomiką įgyti. Diskutavome apie jaunimo dalyvavimą, bioekonomiką ir ateities pasaulio perspektyvas. Antrąją dieną formavome grupes pagal temas, kurias norėjome plėtoti. Bendras siekis buvo sukurti priemonių rinkinį bioekonomikai populiarinti ir žinioms apie ją skleisti, ypač tarp jaunimo.“

Agnei kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos pasirodė įdomios ir naudingos. Jos grupė kūrė platesnio pobūdžio sistemą, kurioje buvo apibrėžti veiksmai bioekonomikos srityje įtraukiant vaikus ir jaunuolius nuo vaikų darželio iki universiteto. Kitos grupės nusprendė plėtoti konkretų projektą pagal apibrėžtas koncepcijas.

„Visą žiemą dirbome nuotoliniu būdu, o vėliau susitikome Vilniuje, kur pristatėme ir aptarėme rezultatus. Tai buvo oficiali programos pabaiga, tačiau daugelis iš mūsų tęsė bendradarbiavimą kituose projektuose arba susitiko kitomis aplinkybėmis.“

Tai tik pradžia

Vos pasibaigus Baltijos lyderystės programos projektui, Agnei pasitaikė daug progų kalbėti apie bioekonomiką ir savo patirtį šioje srityje. Kartu su kitu dalyviu ji parengė straipsnį, lankėsi ES Baltijos jūros regiono strategijos metinio forumo seminare Gdanske ir dalyvavo „ReGeneration“ viršūnių susitikimo podiumo diskusijoje. Pokalbis su Agne kaip Lietuvos bioekonomikos eksperte spausdintas leidinyje apie bioekonomikos populiarinimą Šiaurės šalių, Baltijos, Arkties ir Šiaurės Vakarų Rusijos regionuose.

„Man tai buvo įdomu, nes paprastai tokie projektai pasibaigia be jokio tęstinumo. Jaučiu, kad Baltijos lyderystės programa buvo tik kažko didesnio pradžia, nors dar tiksliai nežinau, kas manęs laukia. Pavyzdžiui, vieno iš Suomijos universitetų dekanas pakvietė kitą programos dalyvį Jussi dirbti dideliame mokslinių tyrimų projekte. Tokią galimybę jam suteikė dalyvavimas Baltijos lyderystės programos projekte. Taigi jam dalyvavimas pasiteisino labai greitai ir tai puiku. Per šias iniciatyvas tampame matomi ir žmonės gali susisiekti su mumis dėl bendradarbiavimo.“

Projekto metu Agnė sutiko daug lietuvių ir mielai užmezgė ryšį su bendraminčiais, dirbančiais bioekonomikos srityje Lietuvoje. Dalyvaudama įvairiuose renginiuose, ji ir toliau dažnai susitinka su Baltijos lyderystės programos dalyviais. Ji mano, kad toks kontaktų tinklas yra reikšminga programos dalis, todėl reikia jį stiprinti, aktyviau įtraukiant jaunimą.

„Bioekonomikos sektoriuje trūksta jaunų žmonių. Jaunimas gali rinktis biotechnologijas, kurios yra sudėtingesnės, tačiau retas kuris renkasi darbą miškininkystės, žemės ūkio ar žuvininkystės srityse. Diskutavau su keliais Klaipėdos universiteto atstovais apie tai, kaip sunku įtikinti jaunimą atlikti žuvininkystės mokslinius tyrimus. Kam jiems ištisas savaites ar mėnesius praleisti jūroje, jei gali ramiai dirbti jaukiame biure mieste? Turime rasti būdų, kaip patraukti jaunimą domėtis šiomis sritimis.“

Agnė teigia, kad turėtume geriau susieti aplinkos problemas ir klimato kaitą su bioekonomikos sektoriais. Taip galėtume paskatinti jaunimą dirbti ir diegti naujoves šiose srityse.

„Kurdami sistemą Baltijos jaunimo lyderystės programos projekte, norėjome įvertinti galimybę įtraukti į veiklą net mažus vaikus. Mes pradėjome nuo vaikų darželio, nes vaikus kuo anksčiau reikia pažindinti su gamta. Turime nuolat skatinti šį požiūrį visoje švietimo sistemoje, kad vaikai ir jaunimas neatsiskirtų. Švietimas labai padeda žmonėms susieti įvairias sritis. Abejoju, ar klimato aktyvistai galvoja apie ūkininkavimo ar miškininkystės ateitį kaip apie labai sudėtingą sistemą, susijusią su daugeliu gyvenimo sričių. Manau, kad jiems reikia suteikti galimybę visavertiškai dalyvauti diskusijose šiais klausimais.“

Esminiam pokyčiui būtinas įsipareigojimas

Be švietimo, Agnė pabrėžia institucinių pokyčių būtinybę. Lietuva vis dar neturi bioekonomikos strategijos, ir Agnė nesitiki, kad tokia strategija atsiras artimiausiu metu. Dauguma pokyčių vis dar vyksta individualiu lygmeniu ir smulkiu mastu. Struktūriniams pokyčiams įgyvendinti reikalingos svarios politinės paskatos ir vizijos.

„Kalbant apie ūkininkus, mes nepakankamai skatiname tvarumą. Esame priklausomi nuo įmonių, gamintojų ir ūkininkų, kurie jau suvokia savo poveikį. Gerai, kad jie imasi veiksmų, bet mums reikia labiau struktūruoto, kompleksinio požiūrio. Tai pasiekti nėra lengva, nes manau, kad tvarumo supratimas Lietuvoje vis dar gana ribotas, palyginti su Šiaurės šalimis. Taigi po truputį judame į priekį, bet padėtis dar labai nestabili.“

Agnė trokšta didesnių politinių siekių. Nors jaunimas yra svarbus, nepakanka išrinkti jaunus politikus, jei jie neturi tinkamos krypties. Agnė matė daug pavyzdžių, kai jaunuoliai nuleido rankas po vienerių ar dvejų metų darbo, nepasiekę pokyčių. Kad pokytis būtų tvarus, politikoje ir viešajame administravime reikia daugiau „ilgojo nuotolio bėgikų“.

„Linkėčiau Lietuvai sąmoningesnių politikų, kurie galvoja apie ilgalaikį savo veiksmų poveikį, o ne tik apie ketverius kadencijos metus. Šaliai reikia žmonių, kurie siektų jos įvairialypės gerovės. Smulkusis verslininkas, ūkininkas ar mokytojas gali daug nuveikti ir visi darbai svarbūs. Tačiau būtinas ir politinis įsitraukimas. Nepakanka vien to, kad politikai nestabdo šių mažų iniciatyvų; jie turi aktyviai jas remti ir padėti joms augti. To aš linkiu.“

Agnė dalyvavo Baltijos jaunimo ir bioekonomikos lyderystės programos projekte. Esate 30‑ies ar jaunesni ir dirbate bioekonomikos srityje Baltijos jūros regione? Skaitykite apie naują programą „BeUBio“ čia.