Susitikime diskusijų festivalyje BŪTENT!

Rugsėjo 2–3 dienomis į Birštoną grįžta diskusijų festivalis Būtent!, kuriame tradiciškai pakviesime į diskusijų erdvę „Šiaurietiška Lietuva“. Festivalis įkvėpimo semiasi iš ilgametes tradicijas turinčių demokratinių festivalių Šiaurės šalyse, o biuras  Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje yra renginio partneris nuo pat jo pradžios 2017 m.

Šiais metais šiaurietiškų diskusijų temas padiktavo visą pasaulį sukrėtę įvykiai ir būtinybė ieškoti sprendimų, kaip galėtume sustiprinti savo visuomenes ir demokratiją.

„Covid-19 pandemija susilpnino mūsų asmeninius ir bendruomeninius ryšius, o Rusijos karinė ataka prieš Ukrainą pakeitė nusistovėjusią saugumo situacija regione ir apskritai pasaulyje. Todėl šiandien kaip niekada svarbu susitikti gyvai ir pradėti tartis, kokių pokyčių reikia, kad mūsų regionas, mūsų visuomenė ir mes kaip piliečiai taptume stipresni. Tikime, kad atsakymas į šiuos iššūkius yra atspari demokratija.  Esame pasirengę dalintis šiaurietiška patirtimi ir mokytis”, – Helén Nilsson, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vadovė.

Drauge su Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje ir „Nordic Talks” tinklalaide festivalyje Būtent! surengsime 4 diskusijas, kurių metu nagrinėsime skirtingus atsparios demokratijos aspektus:

Mirštanti planeta ar žaliasis kursas: ar žinome pasirinkimo kainą?

Šiandien pasaulis yra ant tvarumo krizės slenksčio. Kasdien girdime apie globalinį atšilimą, biologinės įvairovės nykimą ir ekstremalius klimato reiškinius. Šalys ir regionai tariasi dėl ambicingų planų kovoje su klimato kaita ir jos padariniais. Tačiau tuo pat metu susiduriame su staigiu energijos sąskaitų ir degalų kainų šuoliu. Daugeliui kyla klausimas, ar mes vis dar galime sau leisti tvaresnę dabartį ir ateitį? Kaip rasti išeitį? Ar tikrai mūsų vienintelis pasirinkimas, kurį turime, yra mirštanti planeta arba tuštėjančios piniginės?

Diskusijoje kalbėsime apie neatidėliotinus veiksmus, kainas ir investicijas, aptarsime jų poveikį mūsų kasdienybei ir kiekvienam iš mūsų.

Kaip sukurti atsparią visuomenę? Lietuvos, Suomijos ir Švedijos įžvalgos

Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė pasaulinę saugumo aplinką, priversdama daugelį šalių permąstyti savo gynybos strategijas, kur civilinei gynybai tenka itin svarbus vaidmuo. Šiaurės šalys yra Pasaulio vertybių tyrimo dalies „Noras kovoti už šalį“ rekordininkės (75–87 proc. apklaustųjų atsakė „Taip“). Diskusijoje nagrinėsime civilinės gynybos ir visuomenės atsparumo temas. Kaip šiauriečiai tapo apklausos rekordininkais ir kaip galime dar labiau sustiprinti norą gintį savo šalį? Ar atsparumo kultūra ir noras gintis vienodai stiprūs visoje visuomenėje, ar išsiskiria kai kurios grupės? LR Seimas 2022 m. pritarė Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektui. Ar Lietuva gali ko pasimokyti iš Šiaurės šalių? Ar šiauriečiai gali pasimokyti iš Lietuvos?

Ateitis bus skaitmeninė, o kokia bus demokratija?

Pasaulis vis sparčiau skaitmenizuojasi, o ar visuomenė pasitiki skaitmeniniais sprendimais? Netolimoje ateityje būtent technologijos nulems svarbiausius saugumo ir užsienio politikos formavimo procesus. Daugelis skaitmeninių sprendimų jau egzistuoja, tačiau ne visi jie atsiduria politikų dienotvarkėse. Kaip galime paspartinti skaitmeninę transformaciją? Nors naujos technologijos atveria daug galimybių demokratijos plėtrai ir piliečių įtraukimui, turime pripažinti ir jų keliamus pavojus. Vienas iš jų – skaitmeninė atskirtis. Privalome užtikrinti, kad skaitmeninė tranformacija bus socialiai teisinga, o paslaugos prieinamos visiems piliečiams ir kuriamos įtraukiuoju būdu. Kaip įveiksime šį iššūkį?

Kas, jei ne aš? Kas uždega piliečius veikti krizių metu Lietuvoje ir Šiaurės šalyse?

Tradiciškai pasirengimas krizėms ir jų valdymas yra laikoma valstybės ir jos institucijų atsakomybės sritimi. Tačiau pastarųjų metų įvykiai, tokie kaip COVID-19 pandemija bei pagalba Ukrainos karo pabėgėliams, parodė, kad situacija keičiasi iš esmės. Vis svarbesnis tampa paprastų piliečių, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atsakas krizių metu. Neretai būtent jie pirmieji atsiliepia į pagalbos prašymus ir ima veikti. Kas skatina šiuos pilietiškumo proveržius? Kokie nauji būdai pasiteisino, telkiant ir koordinuojant piliečių ir valstybės atsaką? Kokia patirtimi gali pasidalinti Šiaurės šalys ir kaip galime sustiprinti savo atsaką krizių metu dar labiau?

Sekite mūsų naujienas – netrukus paskelbsime diskusijų dalyvius ir laikus.

Iki susitikimo Birštone!