Migracijos ekspertė: Baltijos šalių sėkmė integruojant ukrainiečius tapo pavyzdžiu didžiosioms valstybėms

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sukėlė didžiausius pabėgėlių srautus nuo Antrojo pasaulinio karo, o  to padariniai jaučiami toli už Europos ribų – taip praėjus beveik dvejiems metams nuo plataus masto invazijos situaciją regione apibūdina migracijos ekspertai. Šiandien Ukrainos pabėgėlių padėtis vadinama „išsitęsusia krize“, o stebimos bendros migracijos tendencijos rodo, kad pastarąjį dešimtmetį migracija į Europos valstybes intensyvėjo.

„XXI amžiuje migrantų antplūdžiai tampa labai rimtu iššūkiu, kurio valstybių politikos formuotojai negali ignoruoti – turimi duomenys rodo, kad 2020-aisiais metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teritorijoje gyveno 140 milijonų žmonių, kurie nėra gimę šalyje, kurioje šiuo metu  gyvena“, – teigė Vilniuje viešėjusi EBPO migracijos politikos analitikė Ave Lauren.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje inicijuoto imigrantų ir pabėgėlių integracijos projekto „For–In“ baigiamojoje konferencijoje mokslininkė pristatė ir naujausią EBPO ataskaitą „Įsikūrimas“ (angl. „Settling in“), kurioje pateikiamos naujausios tyrimų apie migrantų integraciją darbo rinkoje tendencijos, įvardijami iššūkiai bei rekomendacijos integracijos politikos formuotojams ir šioje srityje dirbančioms organizacijoms.

Didžiausi pabėgėlių srautai Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo

Ekspertės teigimu, per pastarąjį dešimtmetį migracijos rodikliai augo 25 procentais ir šiuo metu migrantai sudaro daugiau kaip dešimtadalį populiacijos dviejuose trečdaliuose EBPO šalių narių. Didžiausia tokių gyventojų dalis užfiksuota Liuksemburge ir sudaro daugiau kaip 50 procentų šios šalies populiacijos, taip pat tokių gyventojų itin daug Šveicarijoje ir Naujoje Zelandijoje.

„Jei žvelgtume į situaciją plačiau ir įtrauktume tuos asmenis, kurių bent vienas iš tėvų yra gimęs kitoje šalyje, paveikslas dar kartą pasikeičia – reikia pripažinti, kad daugelis Europos šalių gyventojų turi savo migracijos istorijų, kurios vienaip ar kitaip formuoja šių šalių visuomenę, o tokioms šalims, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ar Kanada, migracija apskritai padėjo susiformuoti kaip valstybėms“, – „For–In“ konferencijoje kalbėjo ji ir patikslino, kad maždaug kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas turi bent vieną iš tėvų gimusį užsienyje. Dėl istorinių aplinkybių kai kuriose Baltijos šalyse proporcijos dar didesnės – pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje trečdalis gyventojų patys yra gimę užsienyje.

A. Lauren pabrėžė, kad šiuo metu migracijos skaičiai yra dideli ir prognozuojama, jog jie dar augs: „Imigracijos lygis EBPO šalyse pernai buvo beprecedentis – 2022 metais į šį regioną atvyko šeši milijonai naujų nuolatinių gyventojų (į šį skaičių neįtraukiami atvykusieji laikinai), prieglobstis buvo suteiktas 4,9 milijono perkeltų ukrainiečių. Rusijos karas sukėlė greičiausią ir didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, tad Europos ir kitos šalys turėjo reaguoti nedelsdamos – duomenys rodo, kad daugiausiai ukrainiečių pabėgėlių priėmė Vokietija, Lenkija, Čekija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Ši situacija labai greitai pasiekė Baltijos šalis, kuriose nuo pat ankstyvosios jos stadijos gyvena daugiau ukrainiečių lyginant su gyventojų skaičiumi nei kai kuriose kitose šalyse. Jau dabar akivaizdu, kad šie atvykėliai formuos migracijos ir integracijos aplinką ateinantį dešimtmetį visoje EBPO“, – kalbėjo migracijos politikos ekspertė ir paaiškino, kad tam tikri integracijos rezultatai jau matomi atliekamuose tyrimuose.

Integracijos rodikliai gerėja

Anot analitikės, nors kiekviena šalis susiduria su specifiniais su migracija susijusiais iššūkiais, žvelgiant į EBPO regiono valstybių pastarojo dešimtmečio integracijos rodiklius matyti, kad bendra integracijos padėtis gerėjo, pozityvėjo ir vietinių gyventojų nuostatos atvykstančiųjų atžvilgiu, daugiau šalių fiksuojamas teigiamai vertinamas imigrantų indėlis į ekonomiką. ES šalyse imigrantų užimtumo lygis per pastarąjį dešimtmetį augo 4 procentais – tai lėmė geresnė integracijos politika, darbo rinkos sąlygos ir turimas aukštesnis pačių naujai atvykusiųjų išsilavinimas.

Kita, anot analitikės, vilčių teikianti tendencija, yra gerėjantis imigrantų vaikų mokymasis. Anot A. Lauren, tam tikrų reikšmingų skirtumų esama pažvelgus į vaikų mokymosi pasiekimus: 15-mečių Tarptautinės  studentų vertinimo programos (PISA) skaitymo testų rezultatai rodo, kad imigrantų vaikai gerina rezultatus, o vaikų, kurių tėvai gimę toje šalyje, rezultatai lieka stabilūs. Per pastarąjį dešimtmetį PISA skaitymo testo rezultatus imigrantų vaikai pagerino dviejuose trečdaliuose EBPO šalių, jų rezultatai vidutiniškai gerėjo aštuoniais balais, o jų bendraamžių, kurie gimę tose šalyse, pasiekimai kito mažai.

Integracijos rezultatai gerėja ilgėjant buvimo trukmei šalyje, o tai itin gerai iliustruoja išmokstama vietinė kalba – 10 ar daugiau metų svetimoje šalyje gyvenantys imigrantai dažnai (ES – apie 70 proc.) puikiai moka šalies kalbą.

Turimi duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį bendra migrantų integracijos padėtis pagerėjo, stebima jų integracijos į darbo rinką pažanga, gerėja imigrantų vaikų mokymosi rezultatai. „Nors rodikliai pozityvūs, vis dar nepakankamai vertinami imigrantai, kurie atvyksta turėdami aukštąjį išsilavinimą. Europiečiai linkę manyti, kad imigrantai yra mažiau išsilavinę nei yra iš tikrųjų, arba, kad jų vaikų mokymosi rezultatai yra prastesni. Čia tik vienas iš pavyzdžių, kai įsitikinimai ir realybė skiriasi“, – kalbėjo ekspertė ir pridūrė, kad nerimą vis dar kelia tai, kad itin aktualia išlieka diskriminacijos problema bei tai, kad ne visomis integracijos iniciatyvomis gali pasinaudoti tam tikros migrantų grupės – pavyzdžiui, migrantės moterys ir migrantai, kuriems reikalinga humanitarinė parama.

Išmoktos pamokos ir pagalbos priemonės ateičiai

Šiandien dėl aktyvių karo veiksmų išvykstančiųjų iš Ukrainos yra žymiai mažiau nei pirmaisiais karo mėnesiais, tad, kokias pamokas spėjo išmokti Europa? Pasak A. Lauren, migracijos ir pabėgėlių perkėlimo srityje sėkmės istorijos retos, tačiau ankstyvas atsakas į šią situaciją buvo neįprastai geras: valdydamos itin didelius apsaugos ieškančių žmonių srautus, šalys veikė greitai ir ryžtingai bei teikė beprecedentę paramą, svarbu ir tai, kad Europos valstybėms pavyko veiksmingai bendradarbiauti.

„Kai analizuojame rezultatus, matome, kad Ukrainos pabėgėliai gana greitai integravosi į juos priėmusių šalių darbo rinką. Tai galėjo lemti keli faktoriai, bet svarbiausi – aukštesnis atvykusiųjų išsilavinimas ir darbo vietų pasiūla rinkoje. Šiame etape išryškėjo ir dar viena svarbi tendencija – daliai aukštos kvalifikacijos specialistų teko imtis žemos kvalifikacijos darbų, kad galėtų išgyventi, o toks įgūdžių neatitikimas lėmė, kad prastėjo jų darbiniai įgūdžiai. Ukrainoje užėmę aukštas vadovaujančias pareigas, o išvykę dirbdami kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, didelė dalis šių žmonių išgyvena vadinamąją laukimo dilemą – greitai tikisi grįžti į namus ir nenori investuoti į integraciją“, – apie ukrainiečiams kylančius iššūkius kalbėjo migracijos politikos ekspertė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, nors integracija saugaus prieglobsčio ieškantiems ukrainiečiams buvo itin svarbi, juos priėmusiose šalyse būta ir dvejonių, ar tai nepakenks pabėgėlių norui grįžti ir kurti ateitį savo šalyje. Pasak jos, Ukrainos piliečių migracijos atveju būtina įžvelgti pozityvių tendencijų: užsienyje įgyti įgūdžiai bei profesinė patirtis gali tapti labai naudingi Ukrainos atstatymo procese, o savo grįžimą namo neribotam laikui atidedantys ukrainiečiai dažnai nenutraukia ryšių su savo šalimi ir, įsitvirtinę kitos šalies darbo rinkoje, remia tėvynėje likusius artimuosius finansiškai: „Buvo tikimasi, kad karas greitai baigsis, tačiau jis tęsiasi, tad turime ieškoti pusiausvyros tarp to, kiek palaikome šiuos žmones čia ir kiek pastangų įdedame kurdami galimybes jiems grįžti namo. Daug šių žmonių nori grįžti, bet jie turi turėti galimybę išgyventi ir pasirūpinti savo šeimomis,“ – pabrėžia EBPO migracijos politikos  analitikė.

A. Lauren teigimu, vienas iš būdų pasiekti šią pusiausvyrą yra priimti tai, ką EBPO vadina dvejopu požiūriu į Ukrainos pabėgėlių integraciją, ir kuris suteikia pagrindą dviem galimiems keliams – neterminuotam buvimui arba grįžimui. Tai galima padaryti pasitelkus specialias priemones.

„Viena tokių – investavimas į žmogiškąjį kapitalą, turimų įgūdžių išsaugojimas ir tobulinimas, kad juos būtų galima panaudoti neatsižvelgiant į tai, kur žmogus gyvens ir dirbs. Turėtume aprūpinti ukrainiečius mokymais tose srityse, kurios bus labai svarbios Ukrainos atstatymui ir atkūrimui, pavyzdžiui, inžinerijos, energetikos, sveikatos, informacinių technologijų ir kt. – tai suteiks jiems galimybių, kol jie vis dar yra perkelti, ir palengvins darbo paieškas jiems galiausiai sugrįžus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į suaugusiųjų įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimo supaprastinimą tiek priimančiose šalyse, tiek Ukrainoje, bei į ukrainiečių kalbos mokymą vaikams ir jaunimui – tai palengvins jų grįžimą“, – pagalbos priemones vardijo ekspertė ir patikino, kad jau dabar, kalbant apie ukrainiečių integracijos efektyvumą EBPO regione, Baltijos šalys taiko kai kurias itin perspektyvias pagalbos priemones.

Pasak jos, reaguodamos į Ukrainos pabėgėlių situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija jau ėmėsi progresyvių priemonių, pavyzdžiui, Lietuvoje perkeltieji ukrainiečiai dirba mokytojų padėjėjais, o tai jiems padeda išlaikyti įgūdžius bei morališkai palaikyti pabėgėlių vaikus. Be to, Baltijos šalys bendradarbiavo su Ukraina, siekdamos palengvinti vaikų grįžimą į mokyklas.

„Šalys susiduria su besikeičiančiais integracijos iššūkiais, kintančiais imigracijos srautais, tačiau investicijos į įtraukties politiką visada pasiteisina. Sėkminga integracija naudinga ir imigrantams, ir visuomenei, į kurią šie įsilieja. Baltijos šalių atsakas į Ukrainos pabėgėlių situaciją rodo jų gebėjimą susitvarkyti su staigiai išaugusiais atvykstančiųjų srautais ir suteikė vertingų pamokų daugeliui kitų EBPO šalių, norinčių pasimokyti iš jų patirties“, – sakė A. Lauren.

Apie projektą „For–In“

2022-2023 m. Šiaurės ministrų tarybos biurai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims kartu su valdžios institucijomis iš viso Šiaurės ir Baltijos regiono įgyvendino pabėgėlių ir imigrantų integracijos projektą „For–In“ („For Integration“). Projekto tikslas – mokytis iš egzistuojančių iniciatyvų Baltijos šalyse ir didelės Šiaurės šalių patirties toliau stiprinant vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės, pabėgėlių ir imigrantų bendruomenių bei kitų integracijos dalyvių gebėjimus. Projekto partneris Lietuvoje – „Diversity Development Group“.