Projekte dalyvavo Šiaulių m. administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius, Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas ir vyr. specialistė Indrė Bubelytė ir savivaldybių partnerių sporto skyrių ir centrų vadovai iš Klaipėdos m., Panevėžio m., Širvintų r., Plungės r. ir Kaišiadorių r. savivaldybių.
Didžioji dalis projekto dalyvių priklauso Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijai (toliau – LSSPVA), kuri, savo ruožtu, jau inicijuoja ir teikia pasiūlymui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl galimų pakeitimų Lietuvos sporto ir fizinio aktyvumo valdyme.
Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas teigia, kad jam didžiausią įspūdį padarė Suomijoje, kaip ir Danijoje, galiojantys teisės aktai, kurie reglamentuoja, kaip savivaldybės finansuoja sporto klubus. „Savivaldybėms yra prievolė skirti finansavimą klubui pagal jame esančių narių skaičių. Šis finansavimas turbūt ir paaiškina, kodėl Skandinavijos šalyse plėtojamas būtent klubinis sportas. Ypač fizinio aktyvumo srityje – praktiškai visi gyventojai priklauso kokiam nors sporto klubui. Klubai yra suinteresuoti: kuo daugiau turi narių, tuo didesnį finansavimą gauna ir iš savivaldybės, o tada ir pats klubas tampa stipresnis. Mums suomiai pažadėjo atsiųsti šiuos dokumentus, galbūt kažką galėsime adaptuoti ir pritaikyti Lietuvoje.“ – sakė Gintaras Jasiūnas.
„Kalbant apie aukšto meistriškumo sportininkų rengimą, galutinai paneigėme mitą, kad sportininkai Skandinavijos šalyse, konkrečiai Danijoje ir Suomijoje, rengiami tik klubuose. Susipažinome su Suomijos sporto modeliu, lankėmės vienoje regioninėje sporto akademijoje, kuri yra išlaikoma valstybės, savivaldybės ir pačių klubų. Ten sukoncentruotas mokslininkų, medikų, trenerių potencialas. Tokiuose centruose rengiami paties aukščiausio meistriškumo sportininkai.“ – pasakojo Sporto skyriaus vedėjas, kuris šiuo metu yra ir LSSPVA prezidentas.
Projektą kuravo ir moderavo Mykolo Riomerio universiteto profesorė dr. Vilma Čingienė.
Vizito metu Danijoje delegacija apsilankė:
- Aarhus Kommune sporto ir laisvalaikio departamento administracijoje. Sporto skyriaus vedėja Heidi Frostholm supažindino su savivaldybės sporto ir laisvalaikio strategija, finansavimo modeliais, sporto infrastruktūros iššūkiais.
- Aarhus stadione ir Ceres Arenoje, kurioje taip pat yra Elitesport Aarhus ir kelių kitų vietinių sporto organizacijų biurai. Steffenas Wichas pristatė Elite Sports Akademi Aarhus (ESAA) modelį. ESAA – tai savivaldybei priklausanti organizacija, kurios tikslas – remti talentų ugdymą ir elitinį sportą įvairiose sporto šakose.
- Aarhus Atletik & Løbe akademijoje.
- Lyseng bendruomenės sporto centre ir IF Lyseng Fodbold didžiausiame bendruomenės futbolo klube vakarų Danijoje.
- Furesø kompleksiniame centre, kuris yra vienas iš populiariausių jūrinio sporto objektų Danijoje, sulaukiantis daugiau nei milijono svečių per metus. Įstaiga gali pasigirti ištisus metus veikiančiomis maudymosi galimybėmis, paplūdimiu, buriavimu, baidarėmis, irklavimu, burlenčių sportu ir kt.
- „Farum“ Arenoje, kuri yra viena didžiausių Danijos savivaldybėms priklausančių pagrindinių sporto arenų. Arenoje rengiami masiniai renginiai, tačiau ji daugiausia naudojama vietinių sporto klubų kasdienei sportinei veiklai.
- „Farum Park“ stadione, kuris daugiausiai naudojamas Danijos futbolo superlygos „FC Nordsjælland“ klubo rungtynėms, tačiau dėl dirbtinės aikštės jis taip pat naudojamas treniruotėms ir masinėms futbolo rungtynėms.
- Kopenhagos savivaldybei priklausančiame “Hafnia Hallen” sporto komplekse, kuris dėl įgriuvusio stogo buvo planuojamas uždaryti, tačiau organizacijai, kuri jį valdo, pavyko pusiau apleistą salę, paversti šurmuliuojančia vieta.
- Kopenhagos sporto departamente, kuriame jo vadovas Mikkelis Selmaras pristatė sostinės sporto strategiją. Didžiausias iššūkis yra viešųjų patalpų trūkumas ir daugybė apleistų bei neįkvepiančių patalpų. Tačiau miestas yra labai prieinamas ir patrauklus individualiam poilsiui ar aktyviam transportui, pavyzdžiui, važinėjimui dviračiu, bėgimui, plaukimui, baidarėms, vaikščiojimui ir pan. Šiuo metu miestas planuoja milžiniškas investicijas į naujus objektus ir senų atnaujinimą.
- GAME – nevyriausybinėje organizacijoje, kuri įsikūrusi buvusiuose Kopenhagos tramvajų garažuose, šiandien vykdo gatvės sporto veiklą, kuria socialinę vaikų ir jaunimo sanglaudą per sportą.
- Vejen Idrætscenter – sporto ir laisvalaikio komplekse, paprastai laikomame vienu iš geriausiai valdomų ir populiariausių sporto objektų Danijoje. Šis centras aprūpina daugybe sporto šakų ir leidžia diegti naujoves kaip sporto, kultūros, treniruočių stovyklų, turizmo ir vietos plėtros kompleksas. Centras pritraukia kur kas daugiau nei 1 mln. svečių per metus ir yra vienodai lankomas tiek vasarą, tiek žiemą.
Antrosios projekto dalies metu projekto dalyviai vyko į Suomiją ir apsilankė:
- Helsinkio savivaldybėje, kur sporto padalinio vadovė Taina Korell pristatė partnerystės ir finansinės paramos sporto klubams modelį. Marjaana Risku pasidalino savo įžvalgomis apie fizinio aktyvumo skatinimo priemonių veiksmingumą Helsinkio mieste. Minna Paajanen fizinio aktyvumo programos projektų vadovė vertino įgyvendinto 2017-2021 metų fizinio aktyvumo strateginį planą.
- Urhea nacionaliniame olimpiniame sporto centre.
- Bolt arenoje, kurią valdo didžiausias Suomijos futbolo klubas HJK. Lauko erdvių ir rekreacinių paslaugų padalinio vadovas Stafan Fröberg pristatė aktyvaus poilsio paslaugų, teikiamų Helsinkio gyventojams, galimybes. Helsinkio savivaldybės sporto statinių padalinio vadovas Petteri Huurre pristatė svarbiausius Helsinkio savivaldybės sporto infrastruktūros objektus. Kimmo Isotalo supažindino su sporto statinių, skirtų aukšto meistriškumo sportininkų rengimui, valdymu.
- Helsinkio Olimpiniame stadione, kuris yra vienas iš Suomijos pasididžiavimų.
- Heinolos mieste, kur sporto paslaugų vadovė Maria Kaikkonen pristatė sporto ir fizinio aktyvumo galimybes Heinolos gyventojams, delegacija lankėsi plaukimo baseine, ledo arenoje, diskgolfo parke. Projekto dalyviai buvo supažindinti ir praktiškai išbandė populiariausią fizinio aktyvumo veiklą LAVIS – įvairių stilių, linijinių šokių užsiėmimus.
- Heinolos gimnazijoje, kurios erdvėmis po pamokų gali naudotis miesto gyventojai, bendruomenės, įsikūręs jaunimo centras, vyksta koncertai.
- YMCA klube, kuris savo jėgomis ir savanorių pagalba, sename popieriaus fabrike įkūrė krepšinio rūmus ir didžiausią Heinolos mieste treniruoklių salę.
- Vierumaki sporto institute, kuriame ilgametė šio instituto darbuotoja Mairit Pellinen pristatė Suomijos sporto finansavimo modelį.
Parengta pgl. Šiaulių m. savivaldybės informaciją